Visi tėvai yra geri

Jei nenori tęsti seno konflikto tarp tėvų ir pedagogų, jei nenori kurti naujo konflikto, patikėk, kad visi tėvai myli savo vaikus ir yra pakankamai geri savo vaikams. Visus tėvus kadaise vaikai pasirinko patys, kaip geriausius tėvus jų sielos evoliucijai šiame gyvenime. Ir vaikų pasirinkimus, t.y. tų sielų pasirinkimus, palaimino Dievas. Tik todėl konkretūs žmonės yra konkrečių vaikų tėvai. Verta žinoti, kad kiekvieną kartą įsileidžiant į savo galvą mintį, kad tėvai nemyli, nesirūpina, negloboja, neauklėja savo vaikų taip, kaip reikia, pedagogas rūstina Dievą, nes savo mintimis tarsi sako: Dieve, tu ką, visai išprotėjai, tokius neišmanėlius tėvais padaryti? Kaip manai, ką atsakytų Dievas?

Artink tėvus prie vaikų

Pedagogo misija vaikų gyvenime yra ne tik perduoti žinias, įgūdžius, bet tapti pedagogais nuo Dievo. Per pedagogą reiškiasi Dievo meilė vaikams. Tėvas ir motina - tai dvi vaiko kojos. Kiekviena mintis, žeminanti tėvų autoritetą, kiekviena replika, žeminanti tėvus vaiko ar kitų žmonių akyse, lygi vaiko kojų pjaustymui be anestetikų. Išmintingi mokytojai pastebi: kai tik mokytojas blogai prisigalvoja apie vaiko tėvus, vaikas pradeda blogai elgtis. O jei vaikus pasitinka mokytojai, kuris jau iš anksto nieko gero negalvoja apie vaikų tėvus? Nesvarbu, ko mokai vaikus, savo elgesiu gali arba artinti vaikus prie tėvų, arba tolinti. Kai artinsi, tai artinsi vaiką ir prie Dievo. Kai tolinsi, bruksi vaiką tamsiajam į nasrus. Ir nesiskųsk vėliau, kad jie visai galvas pametę, beširdžiai, negerbia ir nelaiko tavęs autoritetu. Autoritetu yra laikas tas pedagogas, kuris yra autoritetas. Kitų alternatyvų vaikai autoritetais nelaiko, jie išmintingi.

Daryk, ką gali geriausiai

Mes tikime, kad kiekvienas mokytojas konkrečioje situacijoje elgiasi taip, kaip gali geriausiai. Mokytojai irgi privalo tuo tikėti. Tai padeda išlaikyti pagarbius tarpusavio santykius. Mokytojau, tu esi svarbus vaikui, tačiau nebandyk savo svarbos įrodinėti. Būk svarbiu, jauskis svarbiu, nelauk kažkokio patvirtinimo. Išorėje jo nėra, jis yra tik tavo viduje. Todėl nė akimirkai netapk svarbesniu nei vaiko tėvai. Nes vėl rūstinsi Aukščiausiąjį. Nekartok kolegos klaidos, kuris prieš visą vaikų klasę mažam berniukui rėžė: aš tavęs su tėvais atostogauti neišleidžiu, nes tu nemoki matematikos. Nenorėk, kad tave mylėtų tie, kas nėra tavo šeima. Tiesa ta, kad tėvai vos spėja savo vaikus mylėti, vos spėja mylėti save, savo tėvus, savo partnerius, savo artimuosius. Pasikviesk į savo širdį atsidavimą ir būk geriausias mokytojams visiems, kuriuos sutiksi savo kelyje. Nenorėk, kad apie tave galvotų tėvai. Tiesa ta, kad jie vos spėja pagalvoti apie savo vaikus, save, savo šeimą ir kitus artimuosius. Tu turi, kas tave myli. Nesureikšmink savo darbo, lai tai nebūna tavo religija, ir, jei tu turi bent vieną artimą žmogų ne mokykloje, tau užteks ir jo meilės.

Svarbiausi šiuolaikinių tėvų ypatumai

1. Jiems gali atrodyti, kad jie išmano ir pedagogiką, ir didaktiką. Būk ramus. Jie neišmano. Arba išmano mažuma. Tačiau jie nerimauja, todėl klausia, teiraujasi, aiškinasi. Nerimauja, nes myli savo vaikus. Visi klausimai susiję ne su tavimi, o su jų vaikais. Būk kantrus, atsakyk, padėk  jiems sužinoti. Neišmanančius tėvus lengva padaryti savo partneriais, kai yra pagarba ir meilė. Kai viso to nėra, tu esi vienas. O kai esi išsekęs ir perdegęs pedagogas, tai visai ir džiaugiesi, kad tėvai nelenda tau į akis. Juk užtenka vienos dviejų mamų, kartais padedančių įgyvendinti klasės gyvenimą. Tačiau toks elgesys skurdina kolektyvą. Ir tu tą žinai. Draugystės nesuvaidinsi. Bet geri formalūs santykiai - ne taip jau ir blogai.

2. Tėvams yra lengviau duoti pinigų nei ką nors padaryti. Tai nesusiję su tavimi, todėl verta deleguoti darbus, o ne daryti viską pačiam. Išmok pasitenkinti atlikimo kokybe. Būk tvirtas. Tu esi vaikų mokytojas, o ne daugiarankė dievybė. Liaukis apsimetinėti ir įgalink vaikų tėvus daugiau prisidėti prie įvairiausių ugdymui svarbių dalykų.

3. Privačioje ugdymo įstaigoje tėvai, mokantys pinigus, įsivaizduoja, kad jie yra dievai. Tokia yra bendra tendencija. Priimk jų žaidimą linksmai. Kartais nutinka, kad privilegijuotais save laiko ne tik vaikų tėvai, bet ir ten dirbantys pedagogai. Jei tu patiri tokius santykius, turi iššūkį užaugti. Atmink: jokie pinigai nesukuria sąlygų žeminti kitą; nei tie, kuriuos turi tėvai, nei tie, kurių tu galimai neturi. Nežiūrėk į piniguočius iš aukšto. Ir jie to nedarys. Verta žinoti, kad pasiturintys žmonės išsiskiria iš visos visuomenės kaip daugiau galintys daryti įtakos, kaip daugiau išimčių reikalaujantys, kaip nesutinkantys su taisyklėmis ir normomis. Tokie požymiai būtinai reiškiasi ir ugdymo įstaigoje.

4. Nedaryk šventės tėvams. Daryk šventę vaikams ir sau. Ir tau visada pasiseks. Ir vaikai visada tau bus dėkingi. Šiuolaikiniai tėvai po intensyvių darbų mėgsta skubėti į savo gražiai įrengtus namus arba toliau murkdytis savo susikurtose problemose. Jie nesuvokia, kad visi tie bendri renginiai yra svarbūs jų mylimiems vaikams. Todėl nepriimk asmeniškai nei nedalyvavimo renginiuose, nei menko dalyvavimo, nei greito pabėgimo renginiui pasibaigus. Liaukis norėjęs, kad tėvai pradėtų aktyviau lankytis mokykloje. Atmink: vaikai tėvus turi namuose, o mokykloje jie turi tave. Įkvėpk, iškvėpk ir lik patenkintas. Gana teisintis iliuzija, kad tėvų dalyvavimas ugdyme padarytų stebuklus. Visų pirma, tėvų dalyvavimas ugdyme pridarytų daug problemų. Nes turime nieko švietime neišmanančius tėvus, masę žmonių, kurie nori būti aktyvūs, bet nežino, ką gali daryti ir nesimoko, neužsiima savišvieta. Ir, patikėk, kad ir koks tu tėvams blogas pasirodai, jie tavimi tiki kaip dievu. Nesinaudok tuo, tik žinok. Būti kažkam lyg dievu - didžiulė atsakomybė. Kur pasiųsi, ten ir nueis. Ką pasakysi, tą ir padarys.

P.S. apie privačias ugdymo įstaigas: Lietuvoje kuriasi "puikybių karalystės", iliuziškai keliančios grėsmę valstybinei ugdymo sistemai. Priežasčių yra daug, kelios jų yra tokios: pervargę ir perdegę pedagogai negeba savęs deramai atstovėti; pedagogai tapo vykdytojais ir nesigilina, ką, kada ir kodėl daro; mokyklose vyrauja baimė; mokytojai pametė savo autoritetą, todėl neturi ir tėvų palaikymo; tėvai nesigaudo švietime, todėl nevertina to, ką turi ir sutinka su tuo, ko neturi; valstybinės ugdymo sistemos gerumo negeba palaikyti ŠMM vadovai jau ilgą laiką, nes pametė ir neišmano Lietuvos mokyklos autentiškumo. Todėl vienur galių turi rožinė spalva, kitur - užsienio ugdymo įstaigos gauta licenzija, dar kitur - už didelius pinigus perduodama atsakomybė už vaikų ugdymą... Tereikia bent kiek išmanyti švietime ir tėvai labai greitai atpažintų, kas yra kas. Rodyk, ką moki. Būk geras sau ir kitiems. Tik pagalvokime: mokame mokesčius visi ne tam, kad mūsų vaikai, pedagogai, vadovai būtų traumuojami autoritarinės pedagogikos mėsmalėje. Deja, bet tai vis dar vyksta. Ir vysk tol, kol nepasikeis požiūris į švietimą. Nes švietimas - tai nėra politika, mielieji.