Edukologijos mokslininkai, švietimo ekspertai siūlo karantino sąlygomis įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti, o brandos atestatą išduoti remiantis dvejų pastarųjų metų mokyklinių pažymių vidurkiais. Tuo pagrindu reiktų organizuoti ir šių metų abiturientų laidos priėmimą į aukštąsias mokyklas.
Kreipimesi į prezidentą, premjerą, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, švietimo, mokslo ir sporto ministrą pažymima, kad karantino sąlygomis įprastinis mokymo ir ugdymosi procesas yra suvaržytas. Nuotolinis mokymas ir mokymasis visaverte alternatyva netapo.
„Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant. Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs. Nuotolinis mokymasis seniai nebėra naujiena, tačiau krizė ištiko staiga, todėl mokyklos, pedagogai netikėtam visuotiniam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai. Apie sklandų mokymosi procesą ir visavertį rengimąsi egzaminams kalbėti netenka. Siūlymas organizuoti valstybinius brandos egzaminus nuotoliniu būdu yra nerealus ir ydingas. Laiduoti tokio „egzaminavimo“ kontrolę, sąžiningą eigą ir lygias galimybes yra objektyviai neįmanoma“, - rašoma kreipimesi..
Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad dėl minėtų sutrikimų, dėl situacijos neapibrėžtumo dabartiniai abiturientai patiria didelį stresą ir, lyginant su ankstesnėmis abiturientų laidomis, šiuo požiūriu neabejotinai susiduria su diskriminacija, egzaminams ruošiasi prastesnėmis sąlygomis. Būtų pedagogiška ir humaniška į šią situaciją konstruktyviai atsižvelgti, pritaikant pozityviosios diskriminacijos principą, kas demokratijose yra įprasta. Pagaliau brandos egzaminų tradicinės tvarkos motyvuotas vienkartinis suspendavimas nereiškia, kad mokymosi pasiekimų objektyvaus ir atsakingo vertinimo atsisakoma visai, tiesiog dėl aplinkybių, artimų force majeure, laikinai keičiasi tik vertinimo bei atestato išdavimo metodika.
„Nemaža dalis dabartinių Lietuvos abiturientų jau yra gavę pranešimus apie imatrikuliaciją iš Europos ir kt. šalių universitetų. Ši imatrikuliacija jau sėkmingai įvykdyta, remiantis ankstesnių laikotarpių mokykliniais pažymiais. Vėliau lietuviškas brandos atestatas (galimai paremtas tik mokykliniais egzaminais) ex post facto tiesiog bus įdėtas į studento bylą užsienio universitete“, - kita ko rašoma kreipimesi.
Kreipimosi autoriai pažymi, kad tokia abitūros ir imatrikuliacijos tvarka funkcionuoja demokratinių šalių universitetuose, pasižyminčiuose aukšta akademine kultūra, tai kodėl ji iš principo negalima Lietuvoje? Juolab kad motyvai ad hoc įvykdyti vienkartinį tvarkos pakeitimą yra svarūs ir kilnūs. Tai - šios laidos abiturientų nediskriminavimas, taip pat tiek pačių abiturientų, tiek egzaminą organizuojančių pedagogų saugumas pavojingo pandeminio karantino sąlygomis.
„Susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų klaidinga fetišizuoti NEC vaidmenį ir turėti iliuziją, kad abiturientų žinių patikra minėtoje institucijoje vykdoma tobulai. Pastarąjį dešimtmetį NEC neišbrendo iš gėdingų ir beviltiškų skandalų. Nepaisant nuolat pasireiškiančių akivaizdžių krizės ir betvarkės požymių, vykdomoji valdžia nuo problemos nusišalino, nesiėmė ryžtingų veiksmų tvarkai ir įstaigos funkcionalumui atstatyti.Visuomenėje, švietimo bendruomenėse NEC autoritetas, pasitikėjimas šia institucija yra kritęs“, - sakoma dokumente.
Kreipimasi pasirašė edukologai, mokslininkai prof. habil. dr. Gediminas Merkys, prof. dr. Sigitas Daukilas, doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė, prof. dr. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Nijolė Bankauskienė, doc. dr. Rita Mičiulienė.
Skaityti komentarus