Protarpinis badavimas tampa vis populiaresnis. 2018 m. JAV atliktoje 1 009 suaugusiųjų apklausoje nustatyta, kad tai pati populiariausia suaugusių žmonių dieta. Tačiau kaip svarbu, kuriuo dienos metu pasninkaujate?

Pasak Vanderbilto universiteto tyrėjų, svorio didėjimui daro įtaką ne tik suvartojamų kalorijų skaičius, bet ir laikas, kada jos vartojamos.

Sekite savo biologinį laikrodį

Atradimai yra susiję su biologiniu laikrodžiu, kurį mokslininkai įvardija kaip cirkadinį ritmą. Vidinis kūno laikrodis reguliuoja šimtus procesų, pradedant miegu ir valgymu, baigiant kūno temperatūra ir hormonų lygiu. Tyrimai parodė, jog sutrikęs paros ritmas, pavyzdžiui, darbas pamainomis, daro neigiamą poveikį sveikatai ir skatina nutukimą.

Šiuos sveikatos pokyčius gali lemti nereguliarus maitinimasis, o tai parodo, jog maitinimasis įvairiu laiku skirtingai veikia kūną. 

„Yra atlikta daugybė tyrimų, tiek su gyvūnais, tiek su žmonėmis, kurie įrodo, kad svarbu ne tik kiek, bet ir kada jūs valgote“, - aiškina vyresnysis tyrimo autorius, prof. Carlas Johnsonas, bei biologijos mokslų profesorius Cornelius Vanderbiltas.

Tam, kad ištirtų šią hipotezę, mokslininkai stebėjo šešių žmonių medžiagų apykaitą įvairiu paros metu, taip pat ir tiriamiesiems valgant. 

Medžiagų apykaitos stebėjimas

Visų dalyvių amžius buvo 50 ir daugiau metų, taip pat pat tiriamieji priklausė rizikos grupei dėl medžiagų apykaitos sutrikimų. Per dvi atskiras 56 valandų sesijas visi jie valgė tris kartus per dieną, su tokiu pačiu laiko tarpu per naktį. 

Vienoje iš sesijų dalyviai valgė pusryčius, pietus ir vakarienę. Kitoje - praleido pusryčius, tačiau gavo papildomą patiekalą kaip vėlyvą vakaro užkandį.

Pusryčiai buvo valgomi 8:00 val. ryto, o vėlyvas užkandis 10:00 val. vakaro. Abu turėjo 700 kalorijų ir buvo tokios pat maistinės vertės. Abiejų sesijų metu dalyvių fizinis aktyvumas taip pat buvo vienodas.

Tyrėjai stebėjo dalyvių medžiagų apykaitą specialiame Vanderbilto universiteto metabolizmo kambaryje, kad galėtų nuolat matuoti kūno pokyčius ir angliavandenių bei riebalų skaidymą.

Praleisti pusryčius ar vakarienę? 

Mokslininkai išsiaiškino, kad nepaisant kontrolinių grupių - pastovaus suvartojamų kalorijų kiekio ir vienodo dalyvių fizinio aktyvumo, maisto vartojimo laikas taip pat daro didelę įtaką sudeginamų riebalų kiekiui.

Dalyviams valgant vėlai vakare buvo suskaidomas mažesnis riebalų kiekis, nei tada, kai tas pats kalorijų kiekis buvo suvartotas pusryčių metu.

Kitais žodžiais tariant, užkandžiaujant 10 valandą vakaro kūnas lėčiau skaidė riebalus, nes vietoj to skaidė angliavandenius. Pusryčius valgę dalyviai per 24 valandas vidutiniškai sudegindavo 15 gramų daugiau riebalų nei valgantys vėlyvą užkandį. Per ilgą laiką šis skaičius gali tapti itin reikšmingas. 

„Tai patvirtina, kad svarbu ar maitinamasi dienos, ar nakties ciklais, nes nuo to taip pat priklauso, ar maisto medžiagos sunaudojamos energijai, ar kaupiamos atsargų pavidalu. Bet koks maistas, suvalgytas prieš miegą, atitolins riebalų deginimą miego metu“, - aiškino Vanderbilto universitato aspirantas Kevinas Kelly.

Išvada yra tokia, kad organizmo cirkadinis ritmas reguliuoja riebalų deginimą, taigi, pagal tai reikėtų reguliuoti mitybos įpročius. Jei siekiate numesti svorio, rekomenduojama nieko nevalgyti nuo vakarienės iki pusryčių, tačiau pusryčius valgyti yra naudinga.