Kiek ir kaip reikia judėti?

Nuo 2003 iki 2010 kanadiečių mokslininkai atliko stebėjimą, skirtą judėjimo naudos tyrimui.

Septyneris metus mokslininkai rinko duomenis apie fizinį aktyvumą, širdies-kraujagyslių susirgimus ir bendrą mirtingumo lygį. Turime dalyvavo daugiau nei 130 tūkstančių 35–70 metų žmonių iš 17 šalių, su skirtingu pragyvenimo lygiu.

Paaiškėjo, kad žmonės, kurie bent 150 minučių per savaitę skiria fiziniam judėjimui, yra sveikesni nei tie, kurie mažiau juda.  Fiziškai judantys žmonės yra mažiau linkę į širdies priepuolius, insultus ir kitas širdies bei kraujagyslių ligas, o taip pat rečiau miršta dėl kitų priežasčių.

Tik 2,5 valandos fizinio aktyvumo per savaitę sumažina ankstyvos mirties riziką 28 proc., širdies ligų tikimybę 20 proc.

Beje, pastebėta štai kas: fizinio aktyvumo rūšis nesvarbi. Šio tyrimo pagrindinis autorius Scott Lear įsitikinęs, kad nereikia mokėti už sveikatą. Bet kokia veikla, t.y. namų ruoša, fizinis darbas ar vaikščiojimas veiksmingai sumažina ankstyvos mirties ir širdies ligų riziką.

Kodėl sėdėti žalinga?

Nepaisant daugelio studijų, įrodančių fizinio aktyvumo poreikį, šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda. Žmonės dažniau vairuoja automobilius, praleidžia daugiau laiko priešais ekranus,  mažiau vaikščioja.

Tuo tarpu lėtinių ligų, susijusių su sėdimu gyvenimo būdu ir antsvoriu, skaičius sparčiai auga.

Remiantis  medicinos žurnalo „Health Effects of Overweight and Obesity“  2015 metų duomenimis, perteklinis svoris paveikė keturių milijonų žmonių mirtį visame pasaulyje (tai yra 7% visų mirčių). Dauguma šių žmonių mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, inkstų ligų ir vėžio.

Kaip daugiau judėti, neskiriant atskiro laiko sportui?

Dažnai žmonės sako, kad jiems sportui trūksta laiko ar pinigų. Tačiau, norint pajudėti šiek tiek daugiau nei 20 minučių per dieną, nereikia skirti specialaus laiko, nusipirkti bėgimo batelių ar narystės sporto salėse.

Štai keletas patarimų, kuriuos pateikė Toronto universiteto profesorius Maikas Evansas (Mike Evans):

• Suplanuokite savo verslo susitikimus pasivaikščiojimų forma.
• Jei į darbą važiuojate viešuoju transportu, išlipkite anksčiau ir likusią kelio dalį eikite.
• Pietų pertraukos metu eikite pasivaikščioti, o ne sėdėkite.
• Nustokite važinėti į parduotuvę, eikite pėsčiomis.
• Jei vairuojate, sustokite kiek toliau, nei esate įpratę.
• Nesinaudokite liftu, eikite laiptais.

Pasak Scott Lear, labiausiai aktyviems ir sveikiems tyrimo dalyviams judėjimas buvo kasdienio gyvenimo dalis: jie daug vaikščiojo, judėjo darbe, atlikdavo namų ruošos darbus.

Ir, beje, fizinis aktyvumas padeda susidoroti su stresu.

Scott Lear:  „Fizinė veikla gerai padeda kovojant su stresu. Aš grįžtu iš darbo dviračiu, ir tai puikiai padeda atsikratyti streso, sukaupto per dieną. Namo grįžtu daug žvalesnis, nei tuo atveju, kai sėdėdavau automobilyje.“

Vienas autobuso sustojimas pėsčiomis, lipimas laiptais, vakarinis pasivaikščiojimas vietoje kino teatro ar kavinės — jūs vargu ar pastebėsite savo gyvenimo pokyčius ir tuo pačiu sumažinsite įvairių ligų ir ankstyvos mirties riziką.