°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Ką sakyti žmogui, sergančiam nepagydoma liga

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Rasa Sagė
      2018-08-04 15:00:00

      Galvokite apie visą žmogaus nueitą gyvenimą, o ne apie dabartinę jo būklę.

      Artimam žmogui susirgus nepagydoma liga, jo artimieji ir draugai labai susijaudina ir nežino kaip elgtis. Visai natūralu yra neigti, bijoti, pykti ir sielvartauti sužinojus tokią žinią. Net gydytojai, susiduriantys su ligomis kasdieną, dažnai sielojasi ir jaučiasi bejėgiai matydami fizines ir emocines nepagydomų ligonių kančias. Tačiau blogiausiai, jei artimieji ir draugai nebegali bendrauti, ima vengti ligonio, nes nežino, kaip jį paguosti.

      Šiame straipsnyje sužinosite, kaip bendrauti su žmogumi, kuris serga nepagydoma liga.

      Neklauskite apie ligą

      Bendraukite taip, tarsi ligos nebūtų. Skatinkite prisiminimus iš gražių dienų, kai žmogus dar buvo sveikas ir pilnas jėgų. Priminkite džiugius įvykius, dalinkitės maloniais prisiminimais. Galvokite apie visą žmogaus nueitą gyvenimą, o ne apie jo dabartinę būklę.

      Nepertraukinėkite

      Sergančiam kalbant, įdėmiai klausykitės. Jei jis nori kalbėti apie ligą, leiskite. Klausydamiesi ir nepertraukdami padėkite jam išreikšti liūdesį, baimę, nerimą. Galbūt jis apgailestaus, kad nepasieks savo tikslų, nesusilauks vaikų, nepamatys, kaip užaugs anūkai. Gal bijos, kad atitols draugai, nežinodami, kaip bendrauti. Turbūt norės kalbėti apie baimę patirti kančias, nustoti valdyti organizmo funkcijas, mirti vienumoje.

      Nežadėkite, kad viskas bus gerai

      Labai norisi nuraminti žmogų tiesiog pasakius: „viskas bus gerai“. Susilaikykite nuo šio posakio. Sunkiai segančiam žmogui norisi išlieti savo jausmus, išsikalbėti. Tačiau jis suvokia, kad artimieji nusiminę, jis mato jų ašaras. Neslėpkite savo jausmų. Jei verkiate – neslėpkite ašarų. Net tobulas žmogus Jėzus Kristus verkė. Tuomet ligonis gali tapti jūsų guodėju ir jam tai padės susitaikyti su savo padėtimi.

      Matykite žmogų, ne jo ligą

      Bendraudami stenkitės matyti jums pažįstamą ir mylimą žmogų, o ne jo ligos požymius. Žiūrėkite ne į ligos pažeistus veidą ar kūną, bet į jo akis. Nesikeičiančias, pažįstamas, mielas, žalias, mėlynas ar rudas akis. Stebėkite jo akių išraišką, stenkitės matyti gožį žmogaus akyse.

      Galvokite ne apie save

      Bendraudami negalvokite, kaip jums baisu ir negera, kad žmogus serga. Susikoncentruokite, susivaldykite ir galvokite tik apie sergantį asmenį. Pasistenkite palengvinti jo emocinę būklę bendraudami su juo.

      Paklauskite, ko norėtų

      Tegu ligonis išsako savo prašymus. Atidžiai išklausykite ir, jei galite, pasistenkite išpildyti. Jeigu tai neįmanoma, būkite atviri. Nesakykite, kad nuogąstauja be reikalo, kad jo norai nereikalingi, nesmerkite, jei kalba tai, kas jums nepriimtina. Tiesiog klausykite ir galvokite apie jį. Tokiu būdu suprasite, ką jis iš tikrųjų jaučia, suprasite, ko trokšta ir ko tikisi.

      Kartais pakanka tylėti

      Jei nežinote ką sakyti, nesakykite nieko. Nusiraminimą dažnai teikia ne tik žodžiai, bet buvimas šalia. Elkitės natūraliai, būkite šalia ir galvokite apie mirštantį žmogų.

      Kalbėkite apie mirtį

      Labai svarbu neslėpti nuo sergančiojo, kad artinasi mirtis. Tada jis galės sutvarkyti kai kuriuos reikalus ir pasiruošti. Galbūt jis norės išspręsti ankstesnius nesutarimus, išreikšti apgailestavimą ar atsiprašyti. Visa tai atlikęs žmogus jausis ramus ir nebesibaimins, kad kažko nepadarė ar nepasakė.

      Leiskite spręsti jam pačiam

      Dažnas atvejis būna, kai artimieji ir medikai kalba apie ligonio ligą ir jos gydymą tarsi jo čia nei nebūtų.  Rūpinantis gydymu dažnai pamirštamas pagrindinis žmogaus poreikis – laisvė priimti sprendimus. Nesmerkite, jei ligonis atsisakys gydymo. Tai jo sprendimas ir turite jį gerbti.

      Palaikykite viltį

      Turėti viltį pasveikti – kitas svarbus nepagydomo ligonio poreikis. Jei jis nori išbandyti kitą gydymo būdą, padėkite jam. Širdyje būkite realistai, tačiau neužmuškite ligonio vilties. 

      Skaityti komentarus