Pirmiausiai – pažinkite šiuos medžius

Jei ant spygliuočio medžio yra bet kokios spalvos uogų – jis gali būti nuodingas. Pagrindinės rūšys, kurios visame pasaulyje dažniausiai naudojamos kaip Kalėdų eglutės – eglės, pušys ir kėniai, be to, šie medžiai ar jų dalys patekus į ekstremalią situaciją gamtoje yra tinkami maistui, kurui, klijams bei kitoms reikmėms.

Tad - aštuoni būdai kaip galima pasinaudoti visžaliais medžiais:

1. Pasigaminti spyglių arbatos

Svarbiausia tinkamai identifikuoti reikalingą medžio rūšį – tai turėtų būti eglė, pušis ar kėnis – ir susirinkti vieną arbatinį šaukštelį spyglių. Įdėti juos į maždaug 230ml (puodelį) verdančio vandens, uždengti ir palaikyti 10 minučių. Tada reikėtų perkošti spyglius, pasaldinti medumi ir viskas – galima mėgautis gėrimu, kuriame gausu vitamino C.

Kaip bebūtų, tam tikros rūšys gali būti nuodingos ir besilaukiančioms moterims nerekomenduojama gerti jokios rūšies spyglių arbatos (dėl tam tikrų medžiagų, kurios didina persileidimo riziką).

2. Įkurti laužą bet kokiomis oro sąlygomis

Dauguma spygliuočių medžių išskiria lipnius sakus, kurių sudėtyje daug terpentino. Ši medžiagai labai degi ir ji yra visose medžio dalyse. Nukirtus medį, jame buvęs vanduo išbėga – tada terpentinas gali laisvai degti. Būtent dėl terpentino spygliuočiai medžiai yra tinkamiausia medžiaga laužui, jei lauke yra drėgna. Esant miške drėgnu oru, geriausia yra surinkti nukritusias šakas ir spyglius, kadangi virš jų esantys medžiai dažniausiai apsaugo juos nuo lietaus.

3. Pasigaminti žievės miltų

Svarbu paminėti, kad tam naudojamas tik vidinis, gyvas žievės sluoksnis ir tam tinka tik tam tikrų medžių rūšių žievė. Pavyzdžiui – Amerikinis maumedis (Larix laricina), dauguma pušų rūšių, Balzaminis kėnis (Abies balsamea) bei eglės, jei nuskusta jų mediena ir jos perdirbtos – tam, kad būtų įmanoma miltus sukramtyti. Įprastai žievė turėtų būti supjaustyta į juosteles ir išdžiovinta, o tada sutrinta į miltus, kuriuos jau galima naudoti kepimui. Taip pat galima žievės juosteles pakepti aliejuje. Nesvarbu, kurį būdą naudosite – pirmiausiai reikia nuskusti išorinį žievės sluoksnį, atskirti medieną ir tada supjaustyti minkštą vidinę žievės dalį. Tai galima daryti iš šakų arba iš pagrindinio medžio kamieno. Tačiau jei naudosite šakas, nenužudysite medžio. Tokių miltų pusėje kilogramo yra apie 500 kalorijų. Jie tinkami gaminti sausainiams ar pan.

4. Nusipinti krepšį

Siekiant išgyventi ekstremalią situaciją gamtoje mokėjimas pinti indus yra labai naudingas įgūdis. Tam dažniausiai naudojamos medžiagos yra vijoklinių augalų vijos bei medienos juostelės. Tačiau taip pat tam galima panaudoti ir ilgesnius pušų spyglius (pavyzdžiui ilgalapių ar terpentininių pušų). Tam reikalingi neseniai apmirusios pušies spygliai, didelė siuvimo adata ir kažkokia virvinė medžiaga. Ploną pušies spyglių ryšuliuką reikėtų apvynioti virve, tada suvynioti ryšulį į glaudžią spiralę. Įverti virvę į adatą ir naudoti ją surišant ryšuliukus tarpusavyje. Vis pratęskite savo ritę pridedant vis daugiau virve įvyniotų spyglių, kol krepšys bus jums tinkamo dydžio.

5. Pasigaminti dervos klijų

Kol visžalio medžio sakuose yra terpentino, jie yra minkšti ir lipnūs. Tačiau pašalinus terpentiną, jie taps kieti kaip akmuo. Ir tai yra dervos klijų paslaptis. Surinkite kažkiek senų sudžiūvusių ir/arba šviežių lipnių sakų. Visus juos sudėkite į nereikalingą skardinę ir virkite ant vidutinio stiprumo ugnies, dažnai pamaišydami. Jie gali užsidegti, tačiau neišsigąskite – tokiu būdu jūs šalinate terpentiną. Pavirus 10 minučių (jei didesnis kiekis, virti reikės ilgiau), pridėkite anglies miltelių ir gerai išmaišykite. Gauta masė gali būti naudojama iškart arba palikta vėlesniam naudojimui. Daiktus, kuriuos norite suklijuoti, turėtumėte pakaitinti ir tada suklijuoti naudojantis pasigamintais klijais, tada leisti viskam pilnai atvėsti. Sakų klijai yra stipri lipdanti medžiaga, kuri taip pat yra atspari vandeniui, tačiau įkaitinus jie gali išsilydyti.

6. Filtruoti vandenį

Vienas keisčiausių šiuo metu tiriamų vandens filtrų yra medinis vandens filtras, ir dažniausiai tam naudojami yra spygliuočiai medžiai. Jų rąstai yra pakankamai akėti, kad vanduo galėtų prabėgti, tačiau ir pakankamai tankūs, kad dauguma vandenyje esančių patogenų būtų išfiltruoti. Dauguma bakterijų yra nuo vieno iki dešimties mikronų ilgio ir medienos tarpai yra pakankamai maži, kad jos įstrigtų. Išpjaukite iš medžio 4cm ilgio ir 2cm pločio kamštį, įdėkite į vinilinį vamzdelį ir priveržkite. Prijunkite šią žarnelę prie vandens talpos ir leiskite vandeniui bėgti. Jei viskas yra tinkamai suveržta, vanduo turėtų bėgti tiktai per medieną, o ne aplink kamštį. Yra ištirta, kad toks filtras išfiltruoja E. Coli bei didesnius mikroorganizmus.

7. Valgyti sėklas 

Maistui tinka ne tik spygliuočių žievė. Pasaulyje yra maždaug 24 pušų rūšys, kurių sėklos yra pakankamai didelės, kad apsimokėtų jas rinkti. Dauguma jų yra vietinės Europoje ir Azijoje. Mažos pušų sėklos yra riebios, švelnios ir labai skanios. Jos gali būti valgomos žalios ar keptos. 100g pušų sėklų yra maždaug 640 kalorijų bei 10 procentų dienos kalio normos. 

8. Išgauti dūmus deginant šakas

Jei jūs pasimetėte gamtoje (tačiau jūsų šeima ir draugai žino, kur jūs iškeliavote), vietinės paieškos brigados tikriausiai labai greitai imsis jūsų ieškoti. Galite labai pagelbėti jiems panaudodami dūmų signalą. Pastebimoje vietoje įkurkite didelį laužą naudodamiesi apmirusių visžalių medžių dalimis. Tada užmeskite ant jo didelį kiekį gyvų medžių spyglių ir šakų. Juose esantis vanduo neleidžia joms sudegti greitai, dėl ko jos pradės smilkti, išskirdamos didelį balsvų dūmų stulpą. Esant giedrai dienai toks signalas bus matomas iš labai toli.