°C
      2019 05 25 Šeštadienis

      „Wikileaks“ įkūrėjas pradeda teisinę kovą, kad JAV paviešintų jam iškeltus kaltinimus

      Nuotrauka: J. Assange | BBC nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-01-24 14:00:00

      Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) trečiadienį kreipėsi į tarptautinę žmogaus teisių komisiją, kad ši įpareigotų JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją paviešinti įslaptintus kaltinimus, iškeltus aktyvistui, norinčiam išvengti galimos ekstradicijos į Ameriką.

      Prieštaringai vertinamas informacijos laisvės aktyvistas nuo 2012 metų birželio slepiasi Ekvadoro ambasadoje Londone. Į ambasadą jis atėjo siekdamas išvengti Europos arešto orderio ir išdavimo Švedijai dėl 2010 metais šioje Skandinavijos šalyje pradėto tyrimo dėl įtariamo išžaginimo ir lytinės prievartos.

      Švedija 2017 metais nutraukė tyrimą J. Assange'o atžvilgiu, bet britų policija tebesiekia jį areštuoti, nes „WikiLeaks“ įkūrėjas nepasirodė teisme pažeisdamas paleidimo už užstatą sąlygas. 

      Ši byla vėl sulaukė tarptautinio susidomėjimo, lapkritį Britanijos dienraščiui „The Guardian“ paskelbus straipsnį, kad buvęs D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas (Polas Manafortas) slapta aplankė J. Assange'ą prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

      Abi pusės paneigė šią žinią, o „The Guardian“ vėliau pataisė kai kuriuos savo pranešimo elementus.

      Tačiau JAV Teisingumo departamentas, atliekantis tyrimą dėl D. Trumpo rinkimų štabo galimų ryšių su Rusija, dabar siekia apklausti diplomatinius darbuotojus, tuo metu buvusius ambasadoje.

      J. Assange'o advokatai prašymą savo kliento pateikė Amerikos valstybių žmogaus teisių komisijai (IACHR).

      Ši komisija priklauso Amerikos šalių organizacijai (OAS), kurios vienos iš steigėjų yra Jungtinės Valstijos.

      „Šis skubus prašymas yra išsamus 1 172 puslapių pareiškimas, (raginantis) imtis „prevencinių priemonių“, skirtas tarptautinei organizacijai, prižiūrinčiai, kaip JAV ir Ekvadoras vykdo teisiškai privalomus įsipareigojimus“, – sakoma „WikiLeaks“ pranešime.

      „Assange'o šnipinėjimas“

      IACHR sakė naujienų agentūrai AFP nagrinėjanti prašymus, panašius į pateiktą J. Assange'o, ir galinti kreiptis į JAV Valstybės departamentą pateikti informacijos.

      „Kai komisija turės pakankamai informacijos sprendimui priimti, ji gali imtis arba nesiimti prevencinių priemonių“, – sakoma IACHR rašytiniame pranešime.

      „Jeigu bus nuspręsta jų imtis, ji paprastai paprašo susijusios valstybės imtis tam tikrų veiksmų“, – pridūrė komisija.

      Pagal tarptautinę teisę, IACHR sprendimai yra privalomi .

      Kol kas neaišku, kas nutiktų, jeigu JAV nesutiktų patenkinti komisijos prašymo.

      Faktas, kad Jungtinės Valstijos yra iškėlusios kaltinimus J. Assange'ui, buvo netyčia paminėta viename dokumente, prokurorų lapkritį pateiktame teismui dėl visai kitos bylos.

      Vėliau dienraštis „The New York Times“ patvirtino faktą, kad kaltinimai yra suformuluoti, bet jų turinys lieka nežinomas.

      JAV vyriausybės rūstybę J. Assange'as užsitraukė 2010 metais, kai „WikiLeaks“ pradėjo viešinti daugybę konfidencialių Pentagono ir Valstybės departamento dokumentų.

      Vėliau šis tinklalapis vėl atsidūrė dėmesio centre, per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją paskelbęs tūkstančius elektroninių laiškų, pavogtų iš Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) serverių.

      JAV tarnybos mano, kad į DNC sistemas įsilaužė Rusijos karinės žvalgybos pareigūnai, vėliau perdavę pavogtą informaciją „WikiLeaks“.

      JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miurleris) šiuo metu aiškinasi, ar P. Manafortas arba kuris nors kitas D. Trumpo kampanijos darbuotojų iš anksto žinojo apie šį nutekinimą arba yra kaip nors susijęs su konfidencialios informacijos paviešinimu.

      J. Assange'as yra sakęs, kad „WikiLeaks“ gavo DNC dokumentus į tinklalapio sistemą anonimiškai įkelto failo pavidalu.

      Jo advokatų kreipimesi IACHR taip pat prašoma „įtikinti Ekvadorą liautis vykdyti p. Assange'o šnipinėjimą“.

      Pastaraisiais mėnesiais ryšiai tarp J. Assange'o ir jį priglaudusios ambasados darbuotojų pašlijo.

      Ekvadoro prezidentas Leninas Moreno (Leninas Morenas) gruodį pareiškė, kad Didžiosios Britanijos valdžia suteikė pakankamas garantijas, jog J. Assange'as bus saugus išėjęs iš Ekvadoro ambasados Londone.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus