°C
      2018 05 22 Antradienis

      Eitynės už žvėrelių gerovę jau tampa Vilniaus tradicija

      Nuotrauka: VšĮ „Tušti narvai“

      Autorius: Gabija Enciūtė
      2018-03-22 17:00:00
      2018-03-22 17:00:00

      Man net keli tūkstančiai kailiui auginamų žvėrelių atrodytų per daug, šiais laikais, kai taip ištobulėjo dirbtinio kailio technologijos, o kailis ne tik kad nebereikalingas, bet ir nebemadingas.

      Nors vos prieš trejetą metų dažnas lietuvis net neįtarė, kad mūsų šalyje esama daugiau nei poros šimtų žvėrelių ūkių, viešojoje erdvėje vis dažniau girdime naujienų ir diskusijų apie kailį. Gyvūnų apsaugos aktyvistai paviešino jau ne vieno slapto tyrimo metu nufilmuotą medžiagą iš švelniakailių žvėrelių auginimo vietų; kailinių detalių gamyboje atsisakysiantys viešai paskelbė sportinių prekių gamintojai Audimas“ ir dar bent 20 lietuviškų prekių ženklų; Lietuvos naujienų portalai rašė apie gyvūnų auginimą kailiams uždraudusį Norvegijos parlamentą, šalies valdančiųjų planus dėl panašaus draudimo Lenkijoje ir vienas po kito gyvūnų kailį naudoti atsisakančius pasaulinio garso mados namus: Armani“, Gucci“, Versace“, Furla“. Artėjant VšĮ „Tušti narvai“ jau antrus metus iš eilės organizuojamoms „Eitynėms už gyvūnus“, pakalbinome organizacijos vadovę Gabrielę Vaitkevičiūtę.

      „Tušti narvai“ dalinosi paskaičiavimais, kad kailiui Lietuvoje per metus nužudomi daugiau nei 2 milijonai žvėrelių. Tai daug ar mažai?

      Iš visų gyvūnų rūšių, tik vištų per metus pas mus nužudoma daugiau. O juk kailiniai žvėreliai auginami net ne maistui – jų kailiai parduodami užsienio aukcionuose kaip visiškai nebūtina prabangos prekė. Būtent todėl labai stebina, kad kailininkystės sektoriui taikomos mokesčių lengvatos. Man net keli tūkstančiai kailiui auginamų žvėrelių atrodytų per daug, šiais laikais, kai taip ištobulėjo dirbtinio kailio technologijos, o kailis ne tik kad nebereikalingas, bet ir nebemadingas.

      Dažnai minite ne tik gyvūnų gerovės problemas, bet ir kailių fermų žalingą poveikį aplinkai. Koks tai poveikis?

      Yra tekę išklausyti bent keliasdešimt istorijų iš Lietuvos kaimų, šalia kurių įsikūrusios kailių fermos. Žmonės ten skundžiasi ne tik siaubingu dvoku (kadangi kailiniai žvėreliai yra teritoriniai, jų šlapimas ir išmatos dvokia labiau nei bet kokių kitų ūkiuose laikomų gyvūnų!), bet ir parazitų, graužikų antplūdžiais, musių spiečiais vasarą, ir negeriamu, užterštu šulinių vandeniu. Jau net nekalbu apie visiškai kritusią jų nekilnojamojo turto vertę! Nuotėkos iš kailių ūkių teršia Lietuvos upes ir ežerus. Danijoje atlikti išsamūs tyrimai atskleidžia, kad kailių fermos ne mažiau kenkia aplinkai nei stambios kiaulidės – ypač jei atsižvelgsime į tai, kad natūralus kailis apdirbamas vėžį sukeliančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, formaldehidu, kad nepūtų. Norėčiau, kad Lietuvoje ši industrijos šaka būtų uždrausta ne vėliau, nei Lenkijoje – būtų baisu žiūrėti, kaip mūsų šalis tampa šiukšlynu, į kurį savo fermas pamažu perkelia visos Europos žvėrelių augintojai.

      Kaip galėtume pakeisti esamą situaciją? Ko siekiate eitynėmis?

      Norėtume atkreipti įstatymų leidėjų, ypač parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“, dėmesį. Dirbdami kartu su teisininkais netgi esame paruošę įstatymo projektą, kuris padėtų neskausmingai, su pereinamuoju laikotarpiu sustabdyti kailių ūkių veiklą. Būtent todėl kovo 24-ąją žygį nuo Katedros aikštės užbaigsime prie Seimo. Pernai į eitynes susirinko daugiau nei 1000 žmonių – tikimės gausaus palaikymo ir šiemet. Šių metų eitynėse didelis dalyvių skaičius netgi dar svarbesnis, nes daugėjant ES šalių, kuriose draudžiama auginti gyvūnus vien dėl jų kailio, atsiduriame vis pavojingesnėje (ir vis labiau atsilikusioje) pozicijoje. Juk nenorėtumėte, kad kitą sezoną narvai su inkščiančiais gyvūnais ir šlykštų dvoką skleidžiančios mėšlidės atsikraustytų šalia Jūsų senelių sodybos?

      Sėkmės eitynėse!

      Su „Tuščių narvų“ aktyvistais ir kitais bendraminčiais galite susitikti Katedros aikštėje šeštadienį, kovo 24 d., 14 val.

      Praėjusių metų eitynės:

      Skaityti komentarus