“Savanoriaudama Lietuvos sveikuolių sąjungos stovyklose supratau, kad jaunimo pasaulis man labai artimas. Mane domina, kodėl vieni paaugliai užauga jautrūs aplinkai, o kiti ne. Kodėl vieni pasiduoda klystkeliams, o kiti net nežiūri į tą kelio pusę. Kas juos motyvuoja, kokie jų santykiai su aplinka, kaip jie save suvokia aplinkoje, kaip greitai gali keistis atradę tam tikrus savo elgesio motyvus”, - sako moteris, jau 4 metus vadovaujanti jaunimo stovykloms.

Audringa paauglystė - iššūkis tėvams

Eglė prisimena, kad jos paauglystė buvo audringa, todėl tėvai turėjo išgyventi nepagarbų elgesį savo atžvilgiu, nuolatinį maištavimą, negrįžimus namo, vakarėlius su draugais iki paryčių apie tai nieko nepranešus, kantriai stebėti geresnio bei lengvesnio gyvenimo paieškas.

 “Daugumai paauglių, su kuriais aš dirbu, tai labai pažįstama. Jie gyvena savo pasaulyje, į kurį tėvams įeiti draudžiama. Tuo pačiu jų pozityvi energija, sveika nuovoka, supratingumas nėra dingęs. Tik jiems sunku susivokti juos supančioje aplinkoje sunku pasirinkti, nuspręsti/svarstyti kur jiems eiti ir kokį kelią pasirinkti”, - patirtimi dalijasi fotografijos studijos vadovė.

Begalinis meilės troškimas 

Darbas su paaugliais stovyklose ir mokymuose Eglę pirmiausiai išmokė išklausyti ir išgirsti tai, ką sako vaikai, kas jiems svarbu: ”Supratau, kiek daug ir kaip stipriai mes, tėvai, įtakojame savo vaikus, jų elgesį, kaip nepastebimai perduodame jiems savo baimes, nepasitikėjimą savimi, liūdesį dėl neišspildžiūsių lūkesčių, negebėjimą reikšti emocijų, kiek padarome jiems žalos dėl savo egocentriškumo ir kaip paliekame juos vienus gyventi su tuo”. 

Moteris tikina, kad visi “sunkūs paaugliai” turi begalinį, tačiau neišpildytą meilės troškimą.

Sprendimų tėvams yra

Vienas svarbiausių dalykų, kurį pabrėžia dvi dukras auginanti mama, tai tėvų elgesio modeliai su vaikais iki paauglystės: kiek kokybiško laiko skiriame vaikams, kiek tikros meilės ir šilumos suteikiame. Jei nuolat skubame, dirbame, gyvename “sau”, o su vaikais susitinkame tik paskubomis valgydami pusryčius ir vakarienę, o po to einame miegoti, rezultatas bus aiškus. 

Skyrybos visada apsunkina situaciją, ypatingai atėjus paauglystei. Vaikui trūksta vieno iš tėvų meilės, autoriteto, saugumo jausmo ir kitų dalykų, kurie formuoja visapusišką asmenybę. Jei išsiskyrę ar besiskiriantys tėvai užtikrins vaikui pakankamą kiekį meilės ir saugumo, tai palengvnis situaciją.

Užklupus sudėtingai paauglystei padėti gali tik keletas dalykų, kurie nėra visai paprasti. Pirma, pabandykite tapti savo vaikui draugu. Draugu, kuris nesmerkia, išklauso, leidžia laiką kartu, supranta, nepamokslauja, palaiko idėjas. Yra vienas bendras dalykas visiems atvejams - besąlygiška meilė, kad ir kas nutiktų. Jokio pasmerkimo, kad ir kaip blogai būtų. Senoviniuose tekstuose yra sakoma, kad jeigu nori vaiką sukritikuoti, prieš tai aštuonis kartus reikia pagirti. O dabar viskas vysta atvirkščiai.

Antra, stebėkite kaip kyla konfliktai, ką jūs, kaip tėvai, darote, kad konfilkas kiltų. Ar rėkiate, ar ramiai kalbate, ką kalbate, kokius kompromisus randate, ar apskirtai jų ieškote, ar tik išdrožiate, kad nuo šiol bus taip ir taip. Be diskusijų su paaugliu neapsieinama, jų reikia nemažai. Reikia kantrybės. Ir net pradėjus taip elgtis, nereiškia, kad vaikas greitai keisis. Viskas vyksta labai lėtai.

Veiklos, kurios keičia paauglius

Į E. Kislovski vadovaujamą stovyklą atvažiuoja įvairiausių vaikų iš įvairiausių šeimų. Pradžioje jie įeina pro duris nedrąsūs - akys bėgioja, ieško erdvėje kažko, kas būtų jiems pažįstama ir sava. Labai smagu stebėti procesą “toks tokį traukia”: vaikai susidraugauja turėdami kažką bendro,

 Stovykloje draudžiami mobilūs telefonai ir bendravimas su tėvais. To reikia tam, kad vaikai galėtų visiškai atsiriboti nuo juos trikdančio pasaulio, atsipalaiduoti ir pailsėti. “Kalbu ir apie poilsį nuo tėvų, kurie 7 kartus per savaitę nori paklausti, kaip vaikui sekasi, ar nieko netrūksta, gal ką atvežti, gal trūksta valgyti ir pan. Tokiu būdu vaikui trukdoma tapti savarankišku”, - paauglių sąmoningumą ugdančios stovyklos uždangą praskleidžia vadovė, užtikrindama, kad tėvai visada gali susisiekti su ja.

“Paaugliai čia keičiasi: ima geriau suprasti save, santykius, bendravimą, pajunta dienos rėžimo, mitybos, judėjimo, kvėpavimo svarbą. Baigiantis stovyklai vaikai ima suvokti, kiek visko čia patyrė, kiek sužinojo, kiek susirado draugų ir kaip sunku yra išsiskirti. Atrodo, kad pradeda vertinti kiekvieną akimirką. Keičiasi vaikų sąmoningumas. Štai, vienas 14 m. vaikinas po stovyklos ėmė sportuoti, numetė 12 kg ir dabar savanoriauja kitose mūsų stovyklose. Net jei po stovyklos jie grįžta prie senų įpročių, anksčiau ar vėliau stovykloje gautas žinias pritaikys kasdieniniame savo gyvenime”, - įsitikinusi ilgametė sveikuolių sąjungos savanorė.