°C
      2024 04 23 Antradienis

      Dula – pagalba moteriai nėštumo ir gimdymo metu

      Nuotrauka: Lina Gabrijolavičienė | Fotografė: Raimonda Vyšnia

      Autorius: Laura Rimgailė
      2018-03-24 11:00:00

      Moterys turėtų pačios nuspręsti, kaip joms yra saugiausia ir geriausia – visai vienoms, su vyru, su akušere, su gydytoja, su mama, anyta, drauge ar dula, o gal ir su visais kartu.

      Nuo neatmenamų laikų egzistuoja viena iš kilniausių profesijų visame pasaulyje – dulos. Tai moterys, kurios padeda naujai gyvybei ateiti į pasaulį. Jos žino, ką reikia daryti tuomet, kai gimdanti moteris iš skausmo negali ramiai atsikvėpti, puikiai supranta, jog tokiais atvejais labai svarbi ne tik psichologinė, bet ir fizinė pagalba. Dulos visa tai suteikia, tad gimdymas moteriai tampa kur kas lengvesnis ir sklandesnis. Taigi, šįkart nusprendėme pakalbinti Liną Gabrijolavičienę – moterį, kuri yra dula. Pakalbėti apie tai, su kokiais iššūkiais dažniausiai tenka susidurti gimdyvių padėjėjoms.

      Dula – tai gana reta profesija Lietuvoje. Apie ją vis dar yra mažai kalbama. Kaip manote, kodėl taip yra? Kodėl Lietuvoje gimdyvių padėjėjų vis dar yra tiek mažai lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis?

      Dulos Lietuvoje atsirado tik 2013 metais – gal dėl to dar daug kas ir nėra apie jas girdėję. Iniciatyva kilo iš pačių moterų, kurios gimdė ir suprato, kad ši patirtis galėtų būti gražesnė, tada pamatė, kad užsienyje yra kalbama apie tai, kad gimdymo metu svarbu ne tik vaiko, bet ir mamos savijauta, kad jai skirti dėmesio irgi yra labai svarbu. Taip į Lietuvą atėjo mokymai, buvo įkurta Dulų asociacija, ji po truputį auga ir stiprėja – dabar jau dulos dirba beveik visuose didžiuosiuose miestuose.

      Sakykite, kokių savybių reikia turėti norint dirbti tokį darbą? Ar tai  - vienas iš tų darbų, kuris gyvenime atsiranda iš pašaukimo?

      Gal visi darbai geriau dirbasi, kai juos žmogus daro iš širdies? Visos dulos yra skirtingos – su savo patirtimi, polinkiais ir gebėjimais,  bet tikriausiai visas vienija mokėjimas išklausyti kitą ir palaikyti ją esminiam gyvenimo virsme. Būnant dula, labai svarbu mokėti laukti – kantriai, nes gimdymas vyksta ne pagal grafiką. Taip pat – nujausti kitą moterį, būti su ja taip, kad ji jaustųsi svarbi ir priimama su visomis savo emocijomis ir pasirinkimais. Kartais mums reikia labai paprastų dalykų, kad gyvenimas atrodytų mielesnis.

      Pas ką Jūs įgijote žinių apie dulos darbą? Gal Jūsų šeimoje taip pat buvo dulų? Jūs gimdėte šalia savęs turėdama dulą?

      Esu baigusi daugiau kaip metus trunkančius dulų mokymus, atlikusi praktiką ir dabar dirbu savarankiškai. Turiu draugių kolegių, su kuriomis dalijamės savo patirtimi, skaitau knygas ir informaciją internete, žiūriu video medžiagą, dalyvauju seminaruose ir konferencijose – man gimdymo tema nepaprastai įdomi. Kai gimdžiau pati, dulų Lietuvoje dar nebuvo, artimos gerą gimdymo patirtį turinčios moters neturėjau, tad ėjom tik dviese su vyru.

      Šiais laikais vis dar nemaža dalis vyrų atsisako dalyvauti gimdyme. O ir moterys dažnai sako, jog gimdykla  - tai tikrai ne ta vieta, kurioje turėtų šmirinėti vyrai. Ar pritariate tokiai nuomonei?

      Man labai gera gyventi laisvame pasaulyje, kuriame galima elgtis pagal savo pasaulėžiūrą. Moterys turėtų pačios nuspręsti, kaip joms yra saugiausia ir geriausia – visai vienoms, su vyru, su akušere, su gydytoja, su mama, anyta, drauge ar dula, o gal ir su visais kartu. Gimdanti moteris ir vaikas yra du viename, moters savijauta daro milžinišką įtaką gimdymo eigai ir vaiko būsenai, tad į jos pageidavimus yra labai svarbu atsižvelgti.

      Daugelis moterų vis dar nusprendžia gimdyti tradiciškai – iškenčiant visus skausmus, be nuskausminamųjų, kitos visgi pasirenka nuskausminamuosius. Ką tokiais klausimais pataria dulos? Ką jos mano apie gimdymą vandenyje? Ar vanduo išties palengvina visą tą gimdymo procesą?

      Moterys nuolat ieškodavo būdų, kaip lengviau pagimdyti, kažkada už tai pribuvėjos būdavo paskelbiamos raganomis ir deginamos (gal dar ir už patarimus, kaip pažinti savo vaisingumą ir pastoti ne kasmet). Dabar tam paprastai naudojami vaistai arba taip vadinamos nemedicininės priemonės. Vaistai taip pat kinta – dar prieš keliasdešimt metų nėščiosioms buvo masiškai taikomas rentgenas ir pilna nejautra arba centrinę nervų sistemą veikiantys ir amneziją sukeliantys narkotikai, dabar vien perskaičius šiuos žodžius (jei esat jautrus vaizdams, nesugalvokit googlinti!) eina šiurpas. Dabartiniai dalinę kūno nejautrą sukeliantys vaistai taip pat turi ir šalutinių poveikių – prieš juos renkantis, būtina pasidomėti galimomis pasekmėmis, tačiau tikrai yra atvejų, kai moteriai prireikia stiprių pagalbinių priemonių. O iš nemedicininių priemonių yra saugi ir palaikanti aplinka (saugi ta prasme, kad jūs jaučiatės laisva, galite pasakyti, ko norite ir ko – ne, galite paklausti „kvailų klausimų“ ir kad pati priimate sprendimus), artimi žmonės, vanduo, masažas, judesys, kvėpavimo, gilaus atsipalaidavimo technikos. Gerai yra žinoti, ką galite rinktis, ir galėti keisti nuomonę, jei gimdymas pasirodys ne tokia patirtis, kokią įsivaizdavote. Skausmas yra ta tema, kuri baugina beveik visas nėščiąsias, tačiau įdomu tai, kad, apklausiant jau pagimdžiusias moteris, kaip jos vertina savo gimdymą, juo patenkintos būna ne tos, kurios gimdė lengvai ir greitai ar ilgai ir sunkiai, o tos, kurios jautėsi, kad yra gerbiamos, kad į jų nuomonę atsižvelgiama ir kad jos nėra vienos šitam esminiam gyvenimo virsme.

      Vanduo gali padėti atsipalaiduoti, o būtent to ir reikia – kad nekiltų kūno pasipriešinimas, pasireiškiantis įtampa, kuri yra pagrindinė skausmo priežastis. Yra moterų, kurios duše arba vonioje praleidžia didžiąją sąrėmių dalį, yra, kurios jo nori užgimimo momentui, o yra kam vanduo visai svetimas. Mano, kaip dulos, patarimas toks ir yra – žinokite, kaip vyksta gimdymas, kokios yra kūno reakcijos, ką jūs galite rinktis ir kodėl – tada turėsite daugiausiai galimybių prisiminti savo gimdymą su džiaugsmu.

      Skaityti komentarus