°C
      2018 11 17 Šeštadienis

      ​Dešimt priežasčių, kurios trukdo dirbti produktyviai

      Autorius: Lina Šarkienė
      2018-02-10 21:09:00
      2018-02-10 21:09:00

      Svarbu ne mokytis dirbti greičiau ir daugiau, o koncentruoti savo dėmesį į pačius svarbiausius darbus, nekreipiant dėmesio į pašalinius.

      Kas trukdo produktyviai dirbti? Įprasta darbo diena... Mes daug laiko skiriame darbui, eikvojame jėgas ir energiją – ir tikime, kad dirbame. Mes tam skiriame tiek daug jėgų ir laiko, bet rezultatai nedžiugina. Dienos pabaigoje mes stebimės, kodėl dirbome tiek daug, o padarėme tiek mažai... Jeigu taip atsitinka, pats laikas prisiminti, kad darbo rezultatams įtakos turi ne sugaištas laikas ir skirta energija, bet ir darbo produkyvumas. Jeigu taip atsitinka, pats laikas prisiminti, kad darbo rezultatams įtakos turi ne sugaištas laikas ir skirta energija, bet ir darbo produkyvumas. Dirbti produktyviai – reiškia pasiekti puikių rezultatų. Svarbu atskirti dvi sąvokas: darboholizmas (daug darbo) ir produktyvus darbas (puikūs darbo rezultatai). Tik produktyvus darbas leidžia žmogui pasiekti tikslų ir realizuoti savo idėjas. Prieš nustojant gaišti laiką ir pradedant dirbti produktyviau, svarbu suprasti, kas mums trukdo.

      Dirbti produktyviai – reiškia pasiekti puikių rezultatų. Svarbu atskirti dvi sąvokas: darboholizmas (daug darbo) ir produktyvus darbas (puikūs darbo rezultatai). Tik produktyvus darbas leidžia žmogui pasiekti tikslų ir realizuoti savo idėjas. Prieš nustojant gaišti laiką ir pradedant dirbti produktyviau, svarbu suprasti, kas mums trukdo.

      Verslininkas, psichologas ir sėkmingų žmonių treneris Evgeny Deyneko (Ukraina) išskyrė 10 priežasčių, kurios mums trukdo dirbti produktyviai.

      1. Atitrūkimas.

      Didžioji paprasto žmogaus darbo dalis yra skiriama reikalams, nesusijusiems su darbu. Remiantis statistika, nustatyta, kad iš 8 darbo dienos valandų darbui yra skiriamos tik 2 valandos. Kurgi dingsta dar 6 valandos, juk mes visą dieną dirbome?!

      Laikas gaištamas bendraujant su kolegomis, geriant  kavą rytais, kad „prabustume“, keletą kartų dienos metu, kad „neužmigtume“, tikrinant paštą, bendraujant Skype, ruošiantis susirinkimui/skambučiui/pokalbiui su klientu, prisimenant „ką dar reikėjo padaryti“ ir dar šimtui įvairių „svarbių“ klausimų, kurie kyla kas 5-7 minutes.

      Skirkite šiek tiek laiko savo „atitrūkimams“ ir galėsite surasti 4-6 valandas geresniems rezultatams. 

      2. Užsispyrimas.

      Dažnai rodyti šią savybę tiesiog būtina. Kai kurie žmonės siekia tikslo netgi tada, kai tai jau nebeaktualu. Kartą vienas klientas kreipėsi į mane pagalbos. Paaiškėjo, kad jo įmonė jau 10 metų surenka kompiuterius. Pirmus 3 metus įmonė klestėjo, po to rezultatai prastėjo, na o paskutinius 3 metus dirbo nuostolingai. Man prireikė 40 minučių, kad parodyčiau klientui, kad rinka pasikeitė ir kaip buvau anksčiau, jau nebebus. Tais supratęs jis nusprendė pakeisti įmonės veiklos kryptį į labiau perspektyvesnę.

      Kad neitume beviltišku keliu ( nėra prasmės eikvoti laiką ir jėgas), svarbu nuolat pasitikslinti savo tikslus ir užduotis, kad sužinotume, ar jie vis dar mums svarbūs.

      3. Darbo atlikimas du kartus.

      Jei tą patį darbą dirbame du kartus, laiko taip pat sugaištame dvigubai. Logiška, ar ne? Todėl rekomenduoju šį darbą atlikti vieną kartą.

      Pavyzdžiui, gavote laišką, į kurį privalote atsakyti. Perskaitote jį, šiek tiek apgalvojate ir nusprendžiate grįžti prie jo vėliau. Kai grįžtate prie jo vėliau, jūs vėl jį perskaitote. Vėl apmąstote ir parašote atsakymą. Iš tikrųjų jūs du kartus atlikote tą patį darbą: skaitėte jį ir gilinotės į problemas. Venkite tokių pasikartojimų ir jūsų produktyvumas padidės. 

      4. Abejonės.

      Jei jūs nesate įsitikinę ar tinkamai atliekate darbą, gali kilti abejonių. Tuomet jos „reikalaus“ jūsų dėmesio, o kartu ir laiko, ir jėgų. Abejonės tarsi inkaras, laikantis valtį vienoje vietoje, o jūsų produktyvumą žemame lygyje.

        5. Maištavimas.

      Turbūt pastebėjote, kad kartais mus užkrauna daugybe smulkių užduočių. Jų tiek daug, kad pritrūksta laiko kažkam tikrai svarbiam. Vadybininkas gali gaišti laiką rašydamas atsakymus smulkiems klientams ir nesuspėti laiku išsiųsti prekių VIP klientams. Vadovas gali paskęsti skubiuose darbuose ir apleisti strateginį planavimą. Taip pasireiškia maištavimas.

      Daugelis turi savo vidinį maištininką. Jo pasirodymai įvairūs ir nenuspėjami. Galima parašyti visą knygą apie maištavimą ir jo pasekmes. Tad būkite dėmesingi. Jeigu jūs viena planuojate, o kita darote – pats laikas savęs paklausti: ar aš nevengiu svarbių darbų?

      6. Amplifikacija.

      Amplifikacija – tai tų pačių veiksmų pakartojimas daug kartų, kad įsitikintume ar viskas padaryta tinkamai. Abejonės, nepasitikėjimas savo jėgomis ir įtarumas verčia žmogų vėl ir vėl kartoti savo veiksmus ir rezultatus. Tai jau ne darbo atlikimas du kartus, tai nuolatinis veiksmų kartojimas.

      Kad įveiktume šias kliūtis, turime sau nusistatyti būsimo rezultato kriterijus. T. y. tiksliai žinoti, ką turime gauti savo darbo pabaigoje. Gali būti, kad čia mums gali padėti sudarytas veiksmų planas. 

      7. Fiksacija.

      Produktyviai atlikti savo darbą trukdo ir fiksacija, kai blokuojamas kelias į tikslą. Vietoje veiksmų, žmogus būna laukimo stadijoje: įkvėpimo, telefono skambučio, leidimo, kito mėnesio, atostogų ir pan. Fiksacija trukdo produktyviam darbui, kitaip tariant, tai – laiko deginimas.

      8. Reversija.

      Grįžimas į praeitį, gyvenimo scenarijaus pakartojimas, gailėjimasis dėl nerealizuotų galimybių, nesibaigiantys apmąstymai apie tai, kaip  reikėjo pasielgti, kad neįvyktų tai, kas jau įvyko.

      Reversija dažnai pasireiškia versle.  Verslininkas gali abejoti savo praeities sprendimų teisingumu. Bet užuot nukreipęs jėgas ir laiką tikslo ar problemos, kurią sukėlė klaidingi  veiksmai praeityje, sprendimo link, gaišta galvodamas  apie praeitį ir gailėdamasis dėl klaidų. Kai mes į darbą įsijaučiame ne 100%, o 50% ar net 40% - atitinkami bus ir rezultatai.

      Išvengti reversijos galima išmokstant priimti savo sprendimus kaip idealius tam momentui, kai jie buvo priimti. Man padeda aforizmas „Kas daug galvoja apie praeitį, tas ir gyvena praeityje“.

      9. Atidėliojimas kitam kartui.

      Turbūt kiekvienas yra sau pasižadėjęs: darysiu tai pirmadienį, nuo Naujų metų, po pietų, rytoj, po atostogų ir pan. Yra net specialus terminas „vilkinimas“ - polinkis nemalonias mintis ir darbus atidėlioti vėlesniam laikui.

      Man, kaip psichologui,  vilkinimas ir maištavimas – panašūs procesai. Neutralizavimo metodai taip pat identiški.

      10. Protinis pervargimas.

      Priežastis -  paskutinė šiame sąraše, bet pirmoji pagal išplitimą. Daug dirbdamas su verslininkais ir verslo savininkais, galiu drąsiai pasakyti: jūs per daug dirbate ir galvojate. Aš nejuokauju.

      Tradiciškai geras verslininkas rūpinasi savo verslu 24 valandas per parą. Bet proto galios labai ribotos, ir kuo daugiau užduočių mes imamės spręsti – tuo mažesnė mūsų koncentracija ir produktyvumas. Taip pat didelis kiekis darbų ir užduočių sukelia sumišimą ir sąstingį darbuose.

      Tokiose situacijose svarbu ne mokytis dirbti greičiau ir daugiau, o koncentruoti savo dėmesį į pačius svarbiausius darbus, nekreipiant dėmesio į pašalinius. Taip pat čia gali padėti laiko planavimas ir savo dvasinės būklės (nuotaikos, dėmesio, atsipalaidavimo) valdymas.

      Linkiu jums sėkmės ir protingų sprendimų!

      Skaityti komentarus