°C
      2019 05 22 Trečiadienis

      „Brexit": emigrantai grįš į Lietuvą?

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-01-16 09:00:00

      Londone įsikūrusi lietuviška mokykla-darželis „Obelėlė" pernai pasamdė papildomą pedagogą, nes ją pradėjo lankyti daugiau vaikų, besirengiančių grįžimui į Lietuvą.

      „Tiksliai žinome, kad keturi vaikai į darželį atėjo ruoštis grįžimui į Lietuvą. Mokykloje irgi išaugo vaikų skaičius", – BNS sakė mokyklos direktorė Alvija Černiauskaitė.

      Šiandien „Obelėlės" darželį lanko 42, o mokyklą – 34 vaikai. Kai kurių iš jų tėvus ruoštis grįžimui į Lietuvą paskatino nerimas dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

      Pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių – tai trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.

      Britų vyriausybės duomenimis, per paskutinius trejus metus norinčių dirbti lietuvių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 40 procentų. Šie skaičiai atspindi žmones, siekiančius Britanijos nacionalinio draudimo.

      Feisbuko šurmulys

      Grįžtančiųjų bangą rodo ir išaugęs šurmulys emigrantų grupėse socialiniuose tinkluose, sako Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

      „Jie tiesiog stebi, kokia yra situacija ir kas būtų, jeigu jie grįžtų atgal. Ir savo erdvėje matau, tarp pažįstamų nemažai grįžtančių", – sakė ji.

      Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių.

      Daug iš jų su nerimu stebi, kuo baigsis chaotiškas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES. Britų parlamentas dėl pasitraukimo sąlygų balsuos antradienio vakarą.

      Grįžti į Lietuvą taip pat skatina išaugęs kai kurių britų priešiškumas užsieniečiams, krentantis svaro kursas ir atlyginimų Lietuvoje kilimas. 

      Tačiau dėl išliekančio algų skirtumo dalis lietuvių gali nuspręsti ne grįžti, bet išvažiuoti į turtingesnes ES šalis.

      „Yra grėsmė kad lietuviai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, rinksis ne grįžimą į Lietuvą, o migraciją į kitas Europos Sąjungos valstybes, visų pirma, Airiją, Skandinavijos šalis, Vokietiją", – teigė banko „Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

      Yra ir kita „Brexit" medalio pusė – dalis lietuvių galutinai apsisprendžia dar giliau įleisti šaknis Jungtinėje Karalystėje.

      „Žmonės mato, kad situacija yra sudėtinga ir pavojinga, todėl labai rimtai galvoja apie britišką pasą", – tvirtino D. Asanavičiūtė.

      „Brexit" be susitarimo?

      Po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES lietuviams įsikurti Britanijoje taps sunkiau, bet iššūkių gali kilti ir ten jau gyvenantiems emigrantams.

      Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė ketina įvesti griežtesnę migracijos politiką, palankią kvalifikuotai darbo jėgai.

      Iš atvykstančiųjų planuojama reikalauti, kad šie turėtų 30 tūkstančių svarų santaupų ir būtų užsitikrinę darbo sutartį, pagal kurią jų atlyginimas siektų 30 tūkstančių svarų per metus.

      Tokia tvarka dabar taikoma į Jungtinę Karalystę atvykstantiems žmonėms iš ES nepriklausančių šalių.

      Vyriausybė svarsto ir kitokias priemones imigracijai stabdyti, pavyzdžiui, ribojant šalyje dirbančių užsieniečių gyvenimo laiką.

      Šios taisyklės neturėtų būti taikomos iki šiol Britanijoje įsikūrusiems lietuviams, tačiau emigrantai nerimauja dėl to, kaip ateityje atrodys reguliari užsieniečių registracija migracijos tarnybose.

      „Čia dar galime sulaukti siurprizų, ypač su žmonėmis, kurie gauna pašalpas ar oficialiai mažesnes pajamas", – sakė D. Asanavičiūtė.

      Papildomo galvos skausmo kelia tai, kad visi iki šiol planuoti ketinimai gali sužlugti britams iš ES išstojus be susitarimo, o to tikimybė išlieka didelė.

      Jungtinės Karalystės parlamentas antradienį tikriausiai atmes Vyriausybės ir ES sutartį dėl „Brexit" sąlygų, o tolesnė įvykių eiga lieka neaiški.

      Premjerė gali bandyti sutartį parlamentui teikti dar kartą, atsistatydinti, nukelti pasitraukimo iš ES datą ar kelti klausimą dėl pasitraukimo iš bendrijos apskritai.

      D. Asanavičiūtės teigimu, pasitraukimo be susitarimo atveju „britai būtų laisvi įvesti tokias imigracijos taisykles, kokių jie iš tikrųjų nori".

      Tačiau Lietuvos diplomatai abejoja, ar taip nutiks.

      „Nemanau, kad jie ryšis eiti į didelį kraštutinumą, nes ES gali atsakyti tuo pačiu joje gyvenantiems britams. Jų rankos iš dalies surištos", – sakė Lietuvos diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus