°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Biodinaminiai ūkiai: ūkiai prasidėję nuo filosofijos

      Nuotrauka: Daniel Hjalmarsson

      2018-02-09 21:40:00

      Pirmiausia, tai yra žemė. Kuriamas ūkis – tai organizmas. Ir jeigu mes galvojame, kad žemė yra negyva, labai klystame

      Pasaulyje vis daugiau žmonių ima mąstyti, matyti plačiau, ir tas žvilgsnio bei minties plotis paveikia įvairius vykstančius procesus. Žmonės daro žingsnius, ima veikti sau artimose srityse. Viena jų – tai žemės ūkis. Lietuvoje bene labiausiai paplitę yra tradiciniais vadinami žemės ūkiai, tačiau sklinda ir visiška jų priešingybė – gamtinė žemdirbystė. Kaip tarpiniai variantai esti ekologiniai ar biodinaminiai ūkiai. Būtent apie pastaruosius šįkart temą ir plėtosime, labiau susitelkdami į biodinaminius ūkius.

      Biodinaminis ūkis – tai sau pakankamas, save išlaikantis ūkis. Iš egzistuojančių ūkių sistemų jis bene labiausiai palaiko darnų santykį su gamta. Šiems ūkiams taikomi dar griežtesni reikalavimai nei ekologiniamsBiodinaminė produkcija žymima demeter ženklu. 

      Plačiau šia tema kalbamės su Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ prezidente  bei parduotuvės, prekiaujančios biodinaminiais produktais, „Žalia rasa“ savininke Rasa Čiriene. 

      „Biodinamikų šiuo metu pasaulyje yra daug ir jų vis daugėja,“ – pradeda Rasa. 

      Kai imi kalbėti apie žemės ūkį, mąstai, nuo ko gi pradėti. Pirmiausia, tai yra žemė. Kuriamas ūkis – tai organizmas. Ir, jeigu mes galvojame, kad žemė yra negyva, labai klystame. Humusas, tai yra derlingas žemės sluoksnis, pilnas gyvybės. Ten gyvena, pavyzdžiui, kad ir tokie dideli gyviai kaip sliekai.“ 

      Kalbant apie biodinaminę žemdirbystę, ji negali egzistuoti, jeigu ūkininkas, žemdirbys tiesiogiai nedirba savo žemės. Jisai turi turėti santykį su ja. Turi pajausti savo žemę, pajausti, kada jinai pasako – dabar jau laikas sėti. Labai daug yra sėkmingų ūkininkų, ir jie patys tiesiogiai jaučia ryšį su žeme. Jeigu mes to neturėsime, tai mes neturėsime ir to žemės ūkio. O juk ūkininkas, kuris jaučia savo žemę, negali ant jos pilti chemijosnaudoti cheminių trąšų,“ – tęsia Rasa. 

      Taigi, esant kitokiam požiūriui į savo žemę, matant, jaučiant ją kaip savo erdvę ir joje užauginama produkcija esti kitokia. 

      Biodinaminiai ūkiai dažniausiai nėra dideli. Kaip pavyzdį Rasa pateikia vieną, bene pagrindinį Lietuvojebiodinaminį ūkį, užsiimantį augalininkyste bei sodininkyste. Bendras ūkio plotas – 500 ha žemės, tačiau šiame plote susitelkę net keturi ūkiai. Ūkininkauja jame tėvai ir trys jų vaikai, kiekvienas jų turėdamas po savo ūkį. Džiugu girdėti, kad Lietuvoje yra ir biodinaminių šeimyninių ūkių, kai vaikai įsitraukia į tėvų gyvenseną ir patys ima taip veikti, ir veikti į gera savo gyvenamajai aplinkai. „Ir jie kitaip net negali. Sako: mes kitaip negalime, o kaip kitaip?“ – priduria Rasa.  

      – Tad įdomu būtų sužinoti, koks biodinaminių ūkių principas? 

      Biodinaminiame ūkyje privalu savo žemės plote stengtis išgyventi neįnešant į jį jokių maistingųjų medžiagų iš už savo ūkio ribų. Juk iš tiesų tas žemės plotas pats gali būti maistingas. Visos trąšos biodinaminiame ūkyje turi būti savos, gyvulinės kilmės, organinės. Čia nevalia įsivežti mėšlo iš išorės, nes nežinia, kaip buvo auginama karvė, pagaminusi tą mėšlą. Kuo ji buvo šeriama ar nebuvo vartoti antibiotikai ir panašiai. Šiame ūkyje būtina auginti gyvulius, o pašarą jiems užsiauginti pačiam. Taip pat biodinaminėje žemdirbystėje reikalaujama, kad būtų maži biotopai, dargi išsaugota bioįvairovė. 

      – Sakykite, kokie esminiai ekologinių ir biodinaminių ūkių skirtumai? 

      Vienintelis esminis skirtumas, kad biodinamikai turi trąšas pasigaminti patys, jie negali jų nusipirkti. Tam naudojami pačių pasidaryti biodinaminiai preparatai. Šie preparatai nėra cheminiai. Skirti jie keliems tikslams. Vienas jų – derlingajam žemės sluoksniui aktyvinti, kitas – augalų imunitetui didinti, kad augalas būtų sveikas ir atsparus, juk augalas yra gyvas organizmas. Naudojami preparatai, padedantys pasigaminti trąšas. 

      Pasakodama apie biodinaminius preparatus, Rasa mini, jog biodinamikai, prieš nuimdami derlių, savus pasėlius purškia tam skirtu vandeniu paruoštu su vienu iš preparatų, gaminamų iš kalnų krištolo, ir čia palygina: 

      „Mes žinome, kad chemizuoti ūkiai, tai nėra gerai, tai labai blogai, savus laukus prieš nuimdami derlių, tam kad jis vienodai nubręstų, purškia glifosafais, tai yra Raundapu (angl. Roundup), o biodinamikai tuo laiku purškia kalnų krištolu. Ir ką gi mes turime? Ogi biodinamikų derlius lygiai taip pat vienodai subręsta!“ 

       – Ar biodinamikai, ekologai nekenčia nuo šalia cheminėmis priemonėmis purškiamų laukų? 

      Labai kenčia. Vienas dalykas, kad tai kenkia augalams, tačiau be to mes dar turime tokį kaip kontrolės institutą, kuris kontroliuoja, kad ekologiniame ar biodinaminiame produkte nebūtų chemikalų likučių. Jeigu ištyrus, randama 0,01 mg kilograme, reiškia, yra tikimybė, kad chemikalai naudojami, bet tasai likutis gali būti ir dėlto, kad šalia yra purškiami chemikalai. Šiuo metu vyksta naujas svarstymas. Štai Vokietijoje 0,01 mg/kg likutis yra leistina tolerancija, Lietuvoje tas leistinas skaičius – nulis. Tačiau tau pačiam ir nepurškiant chemikalai gali būti vėjo atnešami nuo gretimo lauko. 

      Anksčiau buvo reikalavimas, kad ekologinis ūkis turėtų apsaugines zonas. Dabar to nebėra, nes norima, kad visi plotai būtų naudingi. Bet dauguma ekologų nori ir darosi tas apsaugines juostas, saugodamiesi nuo kaimynų, purškiančių chemines priemones. Apsaugines juostas jie darosi iš savo ploto, ir tuose plotuose augančios žolės dėl galimos taršos ir gyvuliams šerti nenaudoja. 

      – Sakykite ar daug biodinaminių ūkių yra Lietuvoje? 

      Daugėja. Lietuvoje šiais metais 9 ūkiai gavo pripažinimą, 5 yra konvertacinėje stadijoje, tad gali būti, kad kitais metais visi jau taps biodinaminiais. 

      Biodinaminiai ūkiai yra kas metai tikrinami ir kontroliuojami, ekologiniai lygiai taip pat. Jeigu tu nenori gauti ženkliuko, gali nesitikrinti, bet tuomet, kaip žmonėms žinoti, kad tu viską teisingai darei? 

      Dar turime ūkius, kurie eina link to, ruošiasi. Tai gan ilgas procesas. Anksčiau jis tęsdavosi 7 metus, dabar tai gali užtrukti nuo 3 iki 5 metų. Patys pirmieji biodinamikai Lietuvoje, kurie pradėjo eiti link to, buvo Arūnas su Kristina Martinėliai. Pradėję 2013 m., 2017 m. gavo pripažinimą. Visą tą laiką buvo konvertaciniame etape, kol neįsisavino ir neišpildė visų reikalavimų. 

       Matant šią tendenciją, žmonių pasiryžimą siekti savų tikslų, suvokiant dėl ko tai daroma, tampa džiugu dėl kintančio žmonių suvokimo, savo aplinkos pajautimo ir tam daromų konkrečių žingsnių. Juk tokiuose ūkiuose produktas užaugintas tausojant gamtą. Jo maistinės savybės palankiai veikia mūsų sveikatą, jo skonis nepalyginamai skiriasi nuo įprastų, prekybos centruose siūlomų gaminių, kurių kaina nors ir žemesnė nei biodinaminių, tačiau: „... pagaminti tą chemizuotą morką ar tuos chemizuotus kviečius, iš tikrųjų kainuoja daug brangiau,“ – priduria pašnekovė.  

      „Patirkite tai patys. Nusipirkite, kad ir avižinius dribsnius, chemizuotus ir ekologiškus ar biodinaminius, ir palyginkite. Pavyzdžiui, jų skonį,“ – siūlo Rasa. „Štai ir vaisiai, užauginti biodinamiškai, turi visai kitą aromatinę paletę, ji yra daug platesnė.“ Matyt, todėl biodinaminė produkcija užsienio šalyse tokia paklausi, kad jos netgi trūksta. 

      Tokia ta kitoniška žemdirbystė, prasidėjusi nuo minčių, nuo filosofo Rudolfo Šteinerio minčių, paskatinusių atsirasti ne tik biodinaminę žemdirbystę, bet ir Valdorfo pedagogiką. Tad kiek galios slypi vieno žmogaus mintyse? 

      Skaityti komentarus