°C
      2018 05 21 Pirmadienis

      Ar reikia šiais laikais sekti vaikui pasaką?

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2018-05-01 15:00:00
      2018-05-01 15:00:00

      Pasakų teikiama informacija įsisavinama stebuklingu greičiu, vaiko atmintis, kaip alkanas liūtukas ryte ryja raides, gramatines konstrukcijas ir jis pradeda kalbėti teisingais žodžių junginiais ar net pilnais sakiniais.

      Pasakų sekimas yra ne tik malonumo suteikimas vaikui – tai yra puiki auklėjimo priemonė, formuojanti augančio mažylio mąstymą bei žmogiškąsias vertybes. Klausydamas ramaus pasaką sekančio mamos balso, mažyliai pradeda mąstyti vaizdais, įsigyvena į pasakų personažus, tampa didvyriais.

      Ar reikia sekti pasakas?

      Vieniems tėvams tai yra kvailas klausimas, nes juk aišku, kad reikia. Kiti teigia priešingai: jokių pasakų nereikia, vaikas turi pats fantazuoti ir ugdyti savo vidinį pasaulį. Taip, ir tokia nuomonė turi teisę gyvuoti. Bet mes visgi pasisakome “už”: už pasakų sekimą kaip auklėjimo, fantazijų pasaulio gilinimo ir ribų išplėtimo priemonę. Labai svarbu yra tai, kad pasakos formuoja vaiko vertybių pamatus, pavyzdžiui, vaikas įsisąmonina, kad gėris visada nugali blogį.

      Knygų skaitymas – svarbi auklėjimo proceso dalis. Jokie žaislai, tuo labiau televizorius, netgi bendraamžiai nesukelia tiek ir tokių emocijų, kokias dovanoja knyga. Todėl klausimas “Ar reikia?” netenka jokios prasmės.  

      !-1-!

      Ką duoda pasakos?

      Pirmiausia, pasakos padeda vaikučiams susidoroti su problemomis. Todėl, kad visi knygose vykstantys nuotykiai yra realaus pasaulio atspindys, tik, žinoma, gerokai hiperbolizuotas. Visi pasakų herojai turi tokių pačių baimių, sunkumų, trūkumų ir knygose vaikas būtinai atras būdų, kaip su tuo kovoti. Anglų rašytojas ir poetas, filosofas ir dramaturgas Gilbertas Chestertonas kartą pasakė: “Pasakos vaikams pasakoje ne apie tai, kad drakonai egzistuoja. Vaikai tą ir taip žino. Pasakos pasakoja apie tai, kad drakonus galima užmušti”. Žinoma, gyvenime akistata su slibinu gal ir neįvyks, tačiau pamoka, kad gėris visada nugali, kad ramus pokalbis visada geriau už ginčą, vaikų galveles pasiekia.

      Taip vystosi ir stiprėja vaiko emocinis stabilumas – jis palaipsniui sužino, kad niekas nėra apdraustas nuo nemalonių situacijų realiame pasaulyje. Svarbu, kad tai suvokiama ir įsisąmoninama jaukioje namų aplinkoje. Tokiu būdu vaikas pasiruošia netikėtiems bei nemaloniems įvykiams gyvenime: jis nepradės panikuoti aptikęs, kad pasaulis ne toks jau nepavojingas, kaip galėjo pasirodyti. Tėvai to gali ir nepastebėti – viskas paslėpta giliai mažylio viduje.

      Gana dažnai mažylio auklėjime jaučiami du kraštutinumai: tėvai stengiasi savo atžalą pilnai apsaugoti nuo nemalonumų, nieko jam apie nepasakodami arba atvirkščiai, per daug aštriai pateikia supančio pasaulio problemas. Tokiais atvejais pasakos tampa idealiu variantu po truputį susipažinti su realiu pasauliu. 

      Skaitant pasakas vystosi vaiko kalba, mąstymas tampa sudėtingesnis – juk gerose vaikiškose pasakose gana dažnai galima rasti įdomesnių vaizdingų pasakymų, žodžių ar minčių vingių. Pasakų teikiama informacija įsisavinama stebuklingu greičiu, vaiko atmintis, kaip alkanas liūtukas ryte ryja raides, gramatines konstrukcijas ir jis pradeda kalbėti teisingais žodžių junginiais ar net pilnais sakiniais. Mažylis ima skirti ir kartoti intonacijas, savo emocijas bando išreikšti kūno kalba. Apskritai, geros knygos praturtina vaiko moralę, dvasinį pasaulį ir skatina protinį vystymąsi.

      !-2-!

      Kaip skaityti pasakas

      Skaitymas turi ne tik linksminti, bet ir auklėti. Stebėkite savo vaiką: kokius herojus jis renkasi, kuris jam atrodo blogas, o kuris geras. Gėrio ir blogio riba yra labai plonytė, o mėgiami veikėjai gali išduoti esamas emocines problemas. Pasakų pagalba tėvai gali šiek tiek pakoreguoti vaiko psichiką.

      Mažyliui sulaukus ketverių, pabandykite kartu  su juo aptarti perskaitytą pasaką, įvykių pabaigą, paklauskite, kokia vaiko nuomonė apie herojus. Padėkite vaikui suformuluoti kad ir labai aptakią jo nuomonę, o jei vaikas tyli – būtinai išsakykite savo nuomonę, įspūdžius, išvadas.

      Paaugę vaikai jau analizuoja siužetą, gali numanyti net jiems nežinomos istorijos pabaigą – leiskite jam tą padaryti, tegu spėja, kuria, tai bus lyg įdomus žaidimas. Palaipsniui vaikas suvokia, kad kiekviena pasaka ar istorija turi pradžią, kulminaciją ir pabaigą – tuo metu aktyviai vystosi dešinysis smegenų pusrutulis, tai yra kūrybiškumas.

      Jei pajutote, kad skaitymas vaikui tapo neįdomus, užverskite knygą. Mažyliai nesugeba ilgam sutelkti dėmesio, jie nenustygsta vienoje vietoje. Neleiskite, kad pasakų skaitymas keltų diskomfortą, neigiamas emocijas ar taptų prievarta.

      Pasakas visada skaitykite raiškiai, su intonacijomis. Tai pagyvins pasakojimą, patrauks mažylio dėmesį. O dar geriau vaikas įsimins pasaką, jei jūs ne skaitysite, o seksite. Visgi nepersistenkite – taip vaiką galima ir išgąsdinti. Įvykių sūkuryje uždavinėkite vaikui klausimus – nesvarbu ar jis atsakys į juos ar ne: klausimai padeda vaikui galvoti, įsivaizduoti, smalsauti. Mokykite vaiką būtent klausyti pasakos.

      Dar vienas suaugusiems gana keistas,  bet vaikams įprastas dalykas: mažyliai pasiruošę klausytis vienos ir tos pačios pasakos kad ir 10 kartų. Neignoruokite šito noro, skaitykite tol, kol vaikas nustos ja domėtis. Vadinasi, mažylis perprato pasakos esmę, rado visus atsakymus į klausimus ir su ja jam jau viskas aišku.

      !-3-!

      Kokias pasakas parinkti?

      Rinkdami vaikui pirmąsias knygas, pasistenkite vengti negatyvo. Pažindinantis su knyga negali būti jokių negatyvių emocijų. Tai yra, kiekvienos istorijos pabaigoje mažylis turi pajusti džiaugsmą ir nusiraminimą. Tokie žodžiai kaip “prarijo”, “nukirto”, “sudraskė” ir panašūs gali stipriai sujaudinti mažąjį klausytoją.

      Patiems mažiausiems pypliams geriausia tinka pasakos apie gyvūnus ir žvėrelius. Jos neturėtų būti ilgos, nes, kaip jau minėjome, vaikai nesugeba ilgam sutelkti dėmesio. Kuo didesnis vaikas – tuo ilgesnė pasakaitė galėtų būti. Dažnai ant pasakų knygos būna parašyta, kokio amžiaus vaikams ji skirta. Jei tokios informacijos nėra, pavartykite knygą – ir neskubėdami perskaitykite bent kelių pasakų pabaigas. Jei jums pasirodys, kad ten nėra negatyvo, pirkite. Žinoma, vaikams labiausia tinka knygos su spalvotomis iliustracijomis ir labai gerai, jei jos yra kiekviename puslapyje.

      Pasaka yra viena iš geriausių ir lengviausiai prieinamų priemonių skatinti vaiko vystymąsį. Taip buvo nuo senų senovės, taip bus ir ateityje. Nereikia nuvertinti pasakos vaidmens vaiko gyvenime – teisingai parinkta ji teigiamai veikia vaiko emocinę būseną, koreguoja ir gerina jo elgesį, didina mažylio pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis. 

      !-4-!

      Pasakų nauda vaikui vienu sakiniu

      Moko gėrio bei padeda atsirinkti, kodėl jis geriau nei blogis;

      Leidžia suvokti, kad gyvenime šiaip sau niekas neduodama, viskas pasiekiama darbu ir savo jėgomis;

      Vysto kalbą, bendravimą, gilina žodyną;

      Plečia fantaziją, vaizduotę.

      Padeda atsipalaiduoti ir suvaldyti emocijas;

      Vysto dėmesį, moko mąstyti, skatina nestandartinį mąstymą;

      Moko nugalėti sunkumus;

      Vysto meilę skaitymui ir knygoms;

      Padeda adaptuotis realiame gyvenime. 

      Skaityti komentarus