°C
      2018 11 13 Antradienis

      Apie „GODOPOCO“ metodiką: kaip išlaisvinti bendravimą su skirtingais žmonėmis?

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      Autorius: Laura Rimgailė
      2018-03-25 13:00:00
      2018-03-25 13:00:00

      Atvirumas nėra blogybė, tik mes nesame prie jo pripratę.

      Bendravimas jungia žmones į vieną sistemą. Bendraujame namie, darbe, banke ar prasilenkdami laiptinėje su kaimynu. Kasdien komunikuodami su daug skirtingų žmonių, galime jausti malonumą arba kaip tik - varginantį stresą. Kaip išlaisvinti bendravimą, kad visi pokalbiai su skirtingais žmonėmis keltų pozityvias emocijas? Apie visa tai šiandien kalbamės su turinio rinkodaros vadove, „Yzio kartos“ įkūrėja, Neringa Narsaite – Pitkauske.

      Dirbate komunikacijos srityje. Ar ši sritis su žmonių bendravimu yra susijusi tiesiogiai?

      Kasdien padedu įvairioms organizacijoms ir vartotojams surasti vieniems kitus informacijos triukšme. Nuolat tenka valdyti milžiniškus informacijos srautus tam, kad abi pusės užmegztų dialogą ir gautų naudos. Įsivaizduokite, kad „Google“ paieškoje ieškote informacijos apie porcelianinių indų gamybą ir randate daug paviršutiniškos informacijos, nieko konkretaus. Mano tikslas, kad vartotojai iškart gautų visus ieškomus atsakymus ir taip taupytų savo brangų laiką. Tiesioginio bendravimo daugiau su užsakovais, nei su vartotojais. Tačiau kasdien tenka tiesiogiai bendrauti darbo reikalais su nuo kelių iki keliolikos, o kartais ir keliasdešimt labai skirtingų žmonių.

      Kaip pavyksta išlaikyti ryšį, kasdien bendraujant su skirtingais žmonėmis?

      Žmogus išmoksta kalbėti pirmaisiais savo gyvenimo metais, o bendrauti kartais tenka mokytis visą gyvenimą. Daugelis yra linkę bendrauti su panašiais į save. Tačiau net ir labai panašaus požiūrio žmonės yra skirtingi ir ilgainiui vis vien nuomonės susikerta. Didžiausia tarpusavio bendravimo klaida – sustatyti per didelius lūkesčius kitiems ir jiems nepasiteisinus labai nusivilti, prarasti motyvaciją bendrauti toliau.

      Kokias savybes reikėtų ugdyti, norint tapti geru pašnekovu?

      Atvirumą ir nuoširdumą. Netgi blogos emocijos yra geriau nei jokių emocijų, nes būdami atviri mes galime ieškoti abipusiškai naudingų sprendimų. O užsidarydami, nekalbėdami, nebendraudami mes nežinome, kas vyksta aplink. Kasdien bendraujant su daug skirtingų žmonių natūraliai perimi jų nuotaikas ir ne visada geras. Tad labai svarbu gebėti greitai persiorientuoti ir nieko nepriimti asmeniškai. Tai daugeliui yra sunku, todėl reikia labai daug analizuoti savo bendravimo trūkumus. Komunikacija yra dialogas  – ne tik kalbėjimas, bet ir klausymas.

      Bendravimas yra neatsiejama kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis. Ar įmanoma ištreniruoti bendravimą taip, kad jis nekeltų streso?

      Stresinės situacijos bendravime kyla tada, kai vyksta nesusikalbėjimas. O nesusikalbėjimą lemia daug priežasčių: nutylėjimas, per didelis emocijų demonstravimas, nesiklausymas, statusų nelygybė ir kt. Norint bendrauti efektyviai, reikia dalyvauti pokalbyje čia ir dabar, nesivadovauti ankstesnėmis patirtimis ir jokiu būdu nenumatyti galimų scenarijų. Išankstinis nusiteikimas gali sugriauti bet kokį pokalbį. Tuo tarpu reagavimas į pašnekovą pokalbio metu leidžia iškart siūlyti sprendimus. Ugdyti pavienius gebėjimus tokius, kaip viešasis kalbėjimas, ar šalinti baimes tokias, kaip scenos baimė, galima įvairiomis pavienėmis treniruotėmis. Tačiau visapusiškai  efektyviam bendravimui reikia išskirtinai daug nuoseklios praktikos.

      Ar galite rekomenduoti išbandytas metodikas? Kaip jos padeda išlaisvinti bendravimą?

      Kviečiu išbandyti dar visai naują „GODOPOCO“ metodiką, kurios metu vyksta realių pokalbių simuliacijos ir iškart išsakomas grįžtamasis ryšys apie komunikacijos klaidas. Kiekviename pokalbyje reikia atsižvelgti į pašnekovo pastebėjimus ir jų nebekartoti. Ši metodika moko klausyti, greit reaguoti į pašnekovą, priimti ir išsakyti kritiką, valdyti emocijas. Tobulėjimas vyksta žaidimo forma, todėl su kiekviena simuliacija auga žingeidumas.

      Daug keliaujate. Kaip atrodo lietuvių bendravimo kultūra pasaulio kontekste?

      Sunku pasakyti, nes visose šalyse esu praleidusi neproporcingai mažiau laiko nei Lietuvoje. Tačiau nenuginčijamas faktas yra tas, jog lietuvių bendravimui didelės įtakos turi šalies istorija su visomis priespaudomis. Tai labai atsiliepia tarpusavio bendravime, nes jis dažnai nėra išbaigtas. Atkreipkime dėmesį, kad sutikę gatvėje netgi gerai pažįstamą žmogų ir paklausę, kaip sekasi – galima išgirsti „ai, viskas tas pats”. Tuo tarpu Ispanijoje ar Anglijoje žmonės nesidrovi net su nepažįstamaisiais pleptelėti ir stovint parduotuvės kasoje. Atvirumas nėra blogybė, tik mes nesame prie jo pripratę. Daugelis keistai jaučiasi, jei juos apkabina. Kai tuo tarpu italai net po tris bučkius duoda vieno susitikimo metu.

      Kada pradeda formuotis jauno žmogaus bendravimo kultūra ir kas jai turi daugiausia įtakos?

      Manau, kiekvienas psichologas atsakytų, kad daugiausia įtakos turi pavyzdys artimoje aplinkoje. Tačiau labai daug įtakos turi kritinio mąstymo ugdymas, kuris tiek mokyklose, tiek šeimose nustumiamas į antra planą. Gebant vertinti aplinką, iš visumos atsirenki – kas gerai, o ką reikėtų keisti. Žinoma, emocinį ryšį su vaiku reikėtų kurti nuo jo mažens. Jei jam grįžus iš mokyklos nesidomėsime, kaip jam sekėsi ar nekalbėsime matydami, kad blogai – didelė tikimybė, kad uždarumas persiduos ir toliau iš kartos į kartą. O stabdomos emocijos kenkia ne tik bendravimui, bet ir sveikatai.

      Ačiū už įdomų pokalbį.

      Skaityti komentarus