°C
      2018 09 26 Trečiadienis

      Andriaus Laurinavičiaus draugystė su gamta

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      2018-06-05 15:00:00
      2018-06-05 15:00:00

      Andrius Laurinavičius yra web projektų vadovas, kuris laisvalaikiu, norėdamas pailsėti nuo technologijų, ramybės ieško gamtoje. Jis yra Gamtosauginės organizacijos „Baltijos vilkas” tarybos pirmininkas. Prie jos prisijungė ir siekia išsaugoti nykstančius gyvūnų rūšis bei atkurti draugišką žmogaus santykį su gamta. Andriaus pranešimą tema „Kaip atkurti suirusį santykį tarp žmogaus ir laukinės gamtos” galėsite išgirsti birželio 9 d. Vegfest festivalio metu.

      Kokiomis veiklomis užsiimate gyvenime?

      Gyvenime esu web projektų vadovas. Drauge su komanda kuriame tinklalapius ir kitas web sistemas. Kažkaip susiklostė, kad dauguma narių yra iš IT srities. Bet, žinoma, ne visi.

      Kuo užsiima draugija „Baltijos vilkas”?

      Gamtosauginė organizacija „Baltijos vilkas” save vadina žinduolių advokatais. Mes bandome atstovėti jų teisę laisvai gyventi mūsų miškuose, atlikti savo įprastą vaidmenį ekosistemose, kad žmonės juos priimtų kaip būtiną mūsų unikalios gamtos elementą, be kurio ši nuskurstų ar sunyktų.

      Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate siekdami išsaugoti vilkus?

      Vilkai, kaip ir kitos charizmatiškos gyvūnų rūšys,  yra tarsi atskaitos taškas, nusakantis, kaip mes suprantame ir vertiname savo laukinę gamtą. Šiuo metu, remiantis atlikta apklausa, požiūris į vilką yra neigiamas. Ypač jis neigiamas tuose regionuose, kur žmonės susiduria su vilkais. Natūralu, kad negali būti draugiškas gyvūnui, kai randi savo augintinius papjautus, sužalotus. Kyla natūrali emocija - pyktis. Žmonės nuo seno yra pasirinkę spręsti šį konfliktą karinguoju būdu, kai stipresnis eliminuoja silpnesnįjį. Šis karingasis požiūris yra esminė problema norint judėti toliau ir spręsti žmonių bei laukinės gamtos sugyvenimo klausimą. Mūsų organizacijai dažnai tenka aiškinti natūralaus vilkų elgesio pasekmes, ieškoti būdų, kaip kartu sugyventi nesivadovaujant vien tik karingomis nuostatomis, siekti vilkus labiau pažinti ir suprasti.

      Kodėl nusprendėte prisidėti būtent prie šios gyvūnų draugijos, o ne kokios kitos?

      Prie šios organizacijos prisijungiau, nes tuo metu tai buvo viena rimčiausių organizacijų, siekiančių ne tik apginti gamtos resursus, bet ir mokytis, ją pažinti. Jaučiau norą realizuoti save iškeliant iššūkį spręsti šį šimtmečius trunkantį konfliktą tarp žmogaus ir laukinės gamtos. Nors tų konfliktų yra ir su kitais žinduoliais, tokiais kaip stumbrai, bebrai, kiaunės, šernai, bet su vilkais jų kyla daugiausiai, ir manome, kad išsprendus šį konfliktą, su kitais tą atlikti bus lengviau. Aplamai, savanoriavimas NVO yra tam tikras savo laisvės jausmo išpildymas. Kai tu savo noru ir jėgomis gali prisidėti prie pačiam svarbių ar rūpimų dalykų taisymo ar kūrimo. Susitikęs ir padirbėjęs su savo organizacijos kolegomis visada jaučiu savivertės pakylėjimą. Tai puikus būdas save išbandyti ir pasijausti reikalingu.

      Ką manote apie nesenai seime pasiūlytą medžioklės įstatymą?

      Taip, nesenai seime buvo pristatytas siūlymas į medžioklę įtraukti lankus bei prožektorius medžiojant plėšrūnus naktį. Visų pirma, labai liūdina, kad įtraukiant ar siūlant vis naujas priemones nesitariama ir nekreipiama dėmesio į visuomenės nuomonę. Atstovaujami labai mažos bendruomenės interesai ir naudojamasi valdžios galios pozicijomis. Kaip žinome, seime yra gausi medžiotojų grupė. Antra, manome, kad medžiotojų bendruomenė neturi pakankamai rimtų argumentų įvesti naują priemonę medžioklei su lankais. Yra puikių medžiotojų, kurie neabejojame tinkamai išnaudotų šį įrankį, bet žinant dabartinę situaciją su jų požiūriu į gamtos išteklius ši priemonė būtų grėsmė. Ji greičiausiai būtų panaudota organizuojant komercines medžiokles, kas visai nesisieja su atsakinga gamtotvarkine veikla.  O medžioklė su prožektoriais naktį prieštarauja Europiniams gamtosauginiams sutarimams, ji laikoma naikinimo priemone. Tad šie pasiūlymai nepagrįsti ir nesuprantami. Be to, bandoma apeiti aplinkos apsaugos ministerijos nuomonę ir iš karto pradėti balsuoti seime. Liūdna, jog turime tokių žmonių seime.

      Kokios Jūsų pagrindinės funkcijos draugijoje „Baltijos vilkas”?

      Šiuo metu esu tarybos pirmininkas. Nors pas mus visi nariai yra lygūs, bet man tenka papildomos popierinės procedūros,  raštiškas atstovimas organizacijai. Taip pat esu pasirinkęs sugyvenimo su žmogumi temą ir daugiausiai joje veikiu.

      Apie ką kalbėsite vasaros Vegfest LT festivalio metu?

      Festivalio metu labai norėčiau paliesti tą sritį, kurioje ir dirbu daugiausiai. Tai laukinės gamtos ir žmogaus sugyvenimas. Kur yra to sugyvenimo ribos? Kokios didžiausios problemos kyla šiuolaikinėje visuomenėje, norint išlaikyti laukinę gamtą? Kokios prielaidos neleidžia ieškoti ar taikyti naujų sprendimų? Kokias priemones jau dabar galima diegti, populiarinti? Apžvelgsime šią dilemą ateities perspektyvose. Labai tikiuosi, kad šis mūsų susitikimas iškels tam tikrus klausimus ir atvers kelią link naujo supratimo, kaip turėtume saugoti savo unikalią gamtą ir patys joje saugiai bei patogiai gyventi. Ką turime paaukoti, o ką tiesiog daryti kitaip?

      Koks vilkų kiekis dar išlikęs Lietuvoje, kokiose vietose jie dažniausiai sutinkami?

      Paskutinė oficiali apskaita vyko 2015 metais. Buvo suskaičiuotas minimalus 292 vilkų skaičius. Šiais metais vilkai skaičiuojami nauja metodika, skaičiai dar nepateikti.  Siekiame, kad vilkai būtų skaičiuojame šeimomis, o ne vienetais, nes tik šeima atlieka pilnavertį ekologinį vaidmenį gamtoje. Vilkai yra aptinkami visoje Lietuvoje, bet daugiausia jų Višyčio, Šilalės, Telšių, Kėdainių, Biržų, Ignalinos rajonuose. Vilkų daugiausia gyvena rezervatuose ir kitose miškingose vietose, kur jie mažiau trikdomi.  Stebėdami pasirinktus rajonus bei gaudami kitą informaciją galime manyti, kad vilkų populiacija stabili ir kažkiek didėjanti.

      Kaip Jums atsirado noras prisidėti prie nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimo?

      Man atrodo, tai atsiranda su tam tikra būsena, kai norisi ne tik gėrėtis ir pažinti savo krašto gamtą, bet ir kažką padaryti dėl jos išsaugojimo. Norėjosi labiau pažinti mūsų laukinių žvėrių gyvenimą bei lavinti įgūdžius konfliktų sprendimo, NVO interesų atstovavimo srityje.

      Su kokiomis kitomis Lietuvos gyvūnų organizacijomis bendradarbiaujate? Kokius bendrus projektus vykdote?

      Atskirų projektų nevykdome. Priklausome gamtosauginių NVO koalicijai ir su ja bendradarbiaujame. Kartu teikėme poziciją dėl naktinių taikiklių, medžių išsaugojimo miestuose ir kt. Kažkiek dalyvaujame ir dalinamės "Tušti narvai" iniciatyvomis. Taip pat bendradarbiaujame su šakalų organizacija GOJAGE, padedame stebėti šakalų atsiradimą Lietuvoje, LCIE - tarptautine stambiųjų plėšrūnų organizacija, kurios narys yra mūsų atstovas, NOAH - norvegijos vilkų apsaugos organizacija, kurią palaikėme, kai buvo siekiama sustabdyti vilkų naikinimą Norvegijoje.

      Kaip dar prisidedate prie gyvūnų ir planetos resursų išsaugojimo?

      Pagrindinis dalykas, manau, savo gamtos pažinimas ir tų žinių skleidimas. Dviejuose miestuose organizuojame pėdsekystės kursus.  Taip pat didelė dalis narių laikosi vegetariškos mitybos idėjų, tiek dėl maisto pramonė,s tiek dėl ekologinių priežasčių. Asmeniškai džiugu, kad jų vis daugiau.

      Ar daug laiko praleidžiate gamtoje? Kaip ten jaučiatės?

      Stengiuosi pora savaitgalių per mėnesį išvykti į mišką vienas ar su artimaisiais. Kartais pavyksta dažniau, kartais rečiau. Taip pat kartu su organizacijos nariais stebime gamtoje vykstančius procesus, jų kitimą. Tai iš tiesų įtraukia ir tampa savotišku gyvenimo būdu, bendravimo forma. Taip ir pailsiu, ir būna proga pabėgti nuo rutinos. Tuo pačiu, keliaujant į kitas šalis labiau traukia gamtiniai objektai, nei miestų. Pastebiu, kaip kiekviena vieta pasižymi savo unikalumu ir natūraliai gimsta noras tai saugoti, puoselėti.

      Kaip kiekvienas žmogus, kuriam rūpi laukiniai gyvūnai, gali prisidėti prie jų išsaugojimo?

      Visų pirma, saugojimo idėjos gimsta gamtą vis labiau pažįstant. Tad pirmas žingsnis - joje lankytis ir rinkti žinias, atpažinti augalus, paukščius, miško žvėris. Antras žingsnis, tai visada pagalvoti, ar atliekamas veiksmas nepakenks aplinkai. Ar po savęs paliksime geriau, nei radome?  Ypač opi problema vienkartinių pakuočių ar indų naudojimas, ydingas požiūris į žvėris ir medžius tik kaip išteklius.

      Kaip žmonės gali sužinoti daugiau apie Jūsų veiklą, prisidėti prie organizacijos ar tapti savanoriais?

      Daugiau informacijos rasite mūsų svetainėje vilkai.lt Galite jungtis ir dalyvauti mūsų susitikimuose, mielai susipažinsime ir kartu atrasime būdą kaip prisidėti.  Iki susimatymo festivalyje!

       

      Skaityti komentarus