Šiuo metu Akmenės rajone gyvena per dvidešimt du tūkstančius gyventojų.

Akmenėje galite aplankyti ir pamatyti ne vieną įdomų ir išskirtinį objektą: primenantį Marso kanjonus Menčių karjerą, Akmenės Šv. Onos bažnyčią 1907-1912 metų statybos ir Papilės Šv. Juozapo bažnyčią pastatytą 1887 metais, taip pat Kamanų valstybinį rezervatą (vieną didžiausių ir įdomiausių gamtos objektų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, užfiksavusį poledynmečio gamtos istoriją), taipogi Jurakalnio griovos atodangą, ten užlipti į netoliese pastatytą apžvalgos bokštą (Jurakalnio atodanga yra unikali, nes šiuo metu tai vienintelė moksliniams tyrimams tinkama jūros periodo atodanga, atskleidžianti prieš 130–150 mln. metų vykusius geologinius procesus), dar galima palankyti Padvarėlių kaimo ramybės slėnį – „maldos namus“ po atviru dangumi, Grafo Vladimiro Zubovo dvarą, Paragių dvarą ir jame veikiantį Lazdynų Pelėdos (seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė) muziejų, Simono Daukanto paminklą ir muziejų, aeroklubą, automobilių kroso trasą, Gamtos ir kultūros parką (užimama teritorija - 66,95 ha) su kiekvienais metais gausėjančiomis medžio skulptūromis ir unikalia akmenine estrada bei kt., o apsistoti galima kaimo turizmo sodybose.

Akmenės rajonas dažnam lietuvaičiui asocijuojasi su Akmenės cemento gamykla ar pigiais butais ir didele bedarbyste, tačiau paskutiniu metu rajonas aktyviai laužo šiuos stereotipus. Atnaujinama ir plėtojama infrastruktūra, organizuojami įvairiausi Respublikinio lygmens renginiai, aktyviai bandoma pritraukti investicijas ir žmones. Kas pasikeitė? Kalbamės su ilgamečiu Akmenės rajono meru Vitalijaum Mitrofanovu (g. 1971 m. gegužės 1 d. Akmenės raj.), kuris Akmenės rajono savivaldybei vadovauja nuo 2008 m.

Kaip pasikeitė Akmenės rajonas per pastarąjį dešimtmetį? Kokius nuveiktus darbus galėtumėte išskirti ir ko galbūt nepavyko dar įgyvendinti?

Jeigu žvelgti iš mero pozicijų (kadangi dirbu jau trečią kadenciją), tai kiekviena kadencija turi savo tikslą. Pirmai kadencijai dėl susidariusių aplinkybių išrinktas buvau jai įpusėjus. Atėjau pačiu sunkiausiu metu, kai prasidėjo krizė. 2008 m. pabaigoje kitiems metams rajono biudžetą mums sumažino 30 %, maždaug 17 milijonų litų. Ir, noriu pasidžiaugti, kad esant tokioms aplinkybėms mums pavyko neuždaryti nė vienos biudžetinės įstaigos (nė vieno darželio, ugdymo įstaigos ir t. t.). Pamenu, kiekviena įstaiga savaip sprendė finansavimo problemą, žmonėms teko eiti neapmokamų atostogų, susimažinti atlyginimus, tačiau kalbėdamiesi ir bendradarbiaudami tikslą pasiekėme. Tai buvo egzaminas man. Jo metu turėjau įrodyti, jog atėjęs iš niekur į politiką, net ir tokiomis aplinkybėmis galiu vadovauti rajonui.

Kitos kadencijos tikslas buvo pakeisti rajono įvaizdį. Rajonas turėjo labai slogų įvaizdį apie tai, jog čia bedarbių miestas (Naujoji Akmenė), veltui dovanojamų butų miestas. Tad per tuos ketverius metus užsibrėžiau tikslą suformuoti naują komandą ir pakeisti šį neigiamą rajono įvaizdį. Savivaldybėje pasikeitė apie keturiasdešimt procentų darbuotojų, stipriai atjaunėjo kolektyvas ir, manau, mums pavyko pakeisti Akmenės įvaizdį. Europos Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinimas sudarė galimybes rajono infrastruktūros vystymui. Taip pat savo iniciatyva mes tapome pilotine savivaldybe pašalpų mokėjimo naujos tvarkos įgyvendinime, nes matėme didžiulę betvarkę šioje srityje, kai parama naudojosi ne tie žmonės, kuriems iš tikrųjų jos reikėjo.

Džiaugiuosi komandos darbu. Šią kadenciją suplanuoti projektai, siekiant padėti pagrindus naujam paramos laikotarpiui. Siekta fiskalinės drausmė palaikymo. Šiuo aspektu buvom savivaldybė, kuri turėjo vieną didžiausių įsiskolinimų, tačiau šiandien jau galime pasigirti, jog esame antra savivaldybė, kuri turi mažiausiai skolų. Praktiškai nebeturime jokių įsiskolinimų, todėl galime laisviau prisidėti prie naujų projektų, o veiklos efektyvumas gaunasi žymiai didesnis.

Apibendrinant rajono pasiekimus lyginu su vaikais (juokiasi). Kaip auga savi vaikai mes paprastai nepastebime, o svetimų spartus augimas akivaizdus. Tai tas pats ir rajone. Pokyčių rajono gyventojai beveik nepastebi, nes jie vyksta iš lėto, o atvykę ar sugrįžę po ilgesnio laiko žmonės sako, jog rajonas išties ženkliai pasikeitė. Gaunu nemažai teigiamų atsiliepimų šia tema. Kad ir užsieniečiai (ukrainiečiai) atvykstantys gyventi į rajoną, būna maloniai nustebinti ir sako, jog čia pas mus beveik kurortas. Pavyko pakeisti ir rajono žmonių supratimą, kad tai, kas vieša, tai ne valdiška, o visų mūsų ir už šio gėrio išsaugojimą esame atsakingi visi. Rajonas tapo bendruomeniškesnis. Ugdymo tinklo sutvarkymo dėka rajono pedagogų vidutinis atlyginimas vienas didžiausių Lietuvoje. Buvom penkti pagal šildymo kainą, o dabar jau apie 40 % pavyko ją sumažinti pereinant prie biokuro ir atnaujinant katilines. Stengiamės, kad kuo labiau pavyktų sumažinti žmonėms išlaidas.

Akmenės rajone dėl pigių kainų vienu metu užsieniečiai pirko butus, kad galėtų steigti įmones Lietuvoje,todėl Naujojoje Akmenėje liko stovėti visas tuščias ir apgriuvęs daugiabutis. Ar pavyko išspręsti šią problemą?

Akmenės rajone šiai dienai mes turim virš 380 daugiabučių. Bendrabutinio tipo daugiabučiai natūraliai nuvertėjo. Dalis jų buvo nugriauta, bet su vienu statiniu gavosi sunkiau, nes pusė butų priklausė privatiems savininkams. Teko išpirkinėti, nes kitaip nugriauti negalėjome, o renovuoti gavosi brangiau, nei naują pastatyti. Tiesa, dar turime vieną tokį daugiabutį, kurį taip pat išpirkęs privatus asmuo. Visada ieškom sprendimo derybų keliu.

Buvote išrinktas ir pirmą kartą Lietuvoje vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose, o jau po metų vieno žurnalų nominuotas „Geriausiu meru“ Lietuvoje, kokia tokios sėkmės paslaptis?

Visų pirma, pats tikrai nesitikėjau ir žiūrėjau skeptiškai į tokius rinkimus. Juos žaidimais vadinu. Niekada nesistengiau, kad mane kažkur išrinktu ar paminėtų, todėl tikrai nustebau, juolab, atvykęs į apdovanojimų ceremoniją sužinojau, kad net keli konservatorių merai balsavime palaikė mano kandidatūrą. Gal tai lėmė mano aktyvumas kovoje už savivaldą, už savivaldos teises, pokyčiai rajone, kuriuos pasiekti ypač nelengva mažuose rajonuose.

Regioninė šalies politika ir problemos daugiau mažiau panašios visuose toliau nuo didmiesčių nutolusiuose rajonuose, o kuo Akmenės rajonas galėtų išsiskirti be cemento gamyklos? Kokią turite Akmenės rajono viziją ir su kokiais didžiausiais sunkumais, kliūtimis susiduriate siekdamas ją įgyvendinti?

Gal dydžiai gyventojų skaičiumi ir panašūs, bet pagal specifiką rajonų savivaldybės Lietuvoje labai skirtingos. Akmenės rajonas išsiskiria savo gamtiniais ištekliais, karjerais. Unikalus dalykas, jog rajone jau rasti trijų rūšių dinozaurų kaulai. Gamtiniai ištekliai: upės, regioninis parkas, Kamanų rezervatas ir t. t. Kitas dalykas - pats rajonas kūrėsi specifiškai, jis toks kaip naujakurių, atvykusių iš įvairių regionų, rajonas. Kalbant apie viziją, tai siekiame padaryti taip, kad rajonas būtų palankus gyventi jaunoms šeimoms, o kad tai pasiektume reikia sukurti darbo vietas, užtikrinti vaikų ugdymo ir sveikatos priežiūros kokybę. Siekdami šios vizijos įgyvendinimo dedame nemažas pastangas ir jos nenueina perniek. Nėra metų, kai už vienus ar kitus pasiekimus nebūtume gavę kokios nors auksinės krivūlės.

2012 m. Akmenės rajone pradėjo veiklą Laisvoji ekonominė zona. Kaip sekasi ją plėtoti pritraukiant investicijas į rajoną?

Niekaip (juokiasi), nes joje nieko nėra. Mes nuo 2012 metų maždaug keturis metus negavom jokių pinigų infrastruktūrai, nors tuo metu, manau, jog buvo pasirinktas netinkamas kelias plėtojant Laisvąsias ekonomines zonas, kuomet laukuose sukuriama infrastruktūra, nors nė vieno investuotojo nėra. Aš visada siūliau kitą variantą. Investuotojas ateidamas atsineša savo projektą ir poreikių paketą, kurį tuomet derinant su savivalda ir būtų bandoma realizuoti. Bet Akmenės rajonas šiuo atveju nieko negavo, tad neturim pakankamai išplėtotos infrastruktūros. Tada nusprendėm eiti kitu keliu, nes Laisvosios ekonominės zonos yra grynai valstybiniai subjektai, kurie pavaldūs Ūkio ministerijai ir jie nuo savivaldybės praktiškai nepriklauso. Ir, netgi jei tu rastum investuotoją, jis negautų jokių lengvatų, kol nebūtų operatoriaus, o operatorius renkamas Ūkio ministerijos organizuojamo konkurso metu. Du konkursai buvo, deja, nepavyko, tada mes pradėjome siūlyti išlygą, kad jeigu konkursų metu neatsiranda operatoriaus, kad savivaldybė galėtų sukurti savo įmonę ir būti operatore. Per ketverius metus mes šiaip ne taip tai pasiekėme. Ir jau dabar vedam derybas su galimu investuotoju, kuris užimtų beveik du trečdalius visos ekonominės zonos.

Kai kurios savivaldybės turi nuolaidų korteles šeimai, gal Akmenėje taip pat kažkas tokio planuojama?

Vienas iš mano rinkiminių įsipareigojimų kitai kadencijai – Akmeniečio kortelė. Kalbėjau su kelių kavinių savininkais ar duotų nuolaidą, ir niekas neatsakė neigiamai. Tai reiškia, jog su šia kortele Akmenės rajono gyventojai galėtų gauti nuolaidas rajono kavinėse, Kultūros rūmų renginiuose, viešajame transporte. Kalbant apie viešąjį transportą, svajoju paleisti miesto tipo maršrutinį autobusą Naujoji Akmenė – Papilė už vienodą tarifą ir, kad jis važiuotų kas pusantros valandos. Taip pat planuoju kortelę daugiavaikėms šeimoms, kuri suteiktų kitokias nuolaidas jau per kompensavimą. Tarkime, jeigu parduotuvėje daugiavaikė šeima su tokia kortele apsipirko, tai šeimai dalį tam tikrų prekių kainos kompensuotų savivaldybė.

Koks mero laisvalaikis, pomėgiai?

Savo laiku daug jėgų atidaviau futbolui. Buvau ir treneris. Sukūriau klubą. Buvau net Lietuvos mergaičių rinktinės U-19 komandos vadovu. Žvejyba užimdavo tam tikrą laiką. Knygos, vaikai. Teko auginant dukrą ir kasytes išmokti pinti (juokiasi). Nauja aistra - atsiradę protmūšiai. Nėra savaitės, kad nežaistumėm protmūšių. Taip pat žemės ūkis, kadangi tėtis buvo ūkininkas ir turėjom maždaug 400 hektarų ūkį. Man patinka tai, nes pats augęs kaime, nors ir žiūriu į ūkį kaip į tam tikrą hobį.

Kaip šeima ar lieka laiko?

Taip, dėl tokio tėvo užimtumo labiausiai nukenčia šeima. Dabar yra grįžusi dukra, nes ji studijuoja Edinburgo universitete. Tai ir klausia, gal jau tėti nebeisi į merus? Sakau, kodėl? Tai gal  jau nebeik, gal jau grįžk į šeimą.

Kad Akmenės rajonas pasikeitė ir keičiasi į gerą galite suprasti čia vos užsukę. Kviečiame apsilankyti!