Nuo tada tiek demokratų politikai, tiek pagrindinė žiniasklaida visa kaip demonizuoja D. Trumpą ir visa kas vyksta šalyje jam vadovaujant. Objektyviai vertinant, dabartinis prezidentas per dvejus savo valdymo metus padarė įspūdingai daug: išjudino ekonomikos augimą nuo 1 iki 4 proc.; sukurta virš 4 mln. naujų darbo vietų; ūkių pajamos pasiekė visų laikų aukštumas; nedarbas sumažėjo iki žemiausio lygio per 50 metų. Užsienyje sudorota ISIS, baigėsi teroro išpuoliai Vakarų Europos šalyse, atslūgo migrantų į Europą antplūdis, Šiaurės Korėjoje Kimas nebelaido balistinių raketų, NATO šalys pradėjo skirti 2 proc. BVP gynybai, lokalizuota ir apmaldyta Kremliaus agresija Ukrainoje.

Nepaisant tokios smarkiai pagerėjusios padėties leftistinė žiniasklaida nepailstamai ir neskrupulingai pjudo naująjį prezidentą – kuria sąmokslo teorijas apie jo suokalbį su Kremliumi laimėti rinkimus, mėgina išpūsti įvairius seksualinio priekabiavimo skandalus, aiškina, kad jis rūpinasi privilegijomis baltiesiems ir stambiajam verslui.

Kiekviena galima proga demokratai kaip įmanydami mėgina kaišioti pagalius į ratus naujai prezidento politikai. Praėję metai paženklinti didžiulės priešpriešos, kai prezidentas į Aukščiausiojo teismo teisėjus nominavo nepriekaištingos reputacijos Brettą Kavanaugh; leftistai jį melagingai apkaltino studijų metais išprievartavus Cristine Ford. Buvo pradėtas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad ši ponia visa tai išsigalvojo. Tačiau tai netrukdė leftistinei žiniasklaidai kelis mėnesius tvirtinti, kad D.Trumpas į AT teisėjus nori prastumti seksualinį grobuonį.  

Iki vidurio kadencijos rinkimų (kas atitiktų mūsų Seimo rinkimus) respublikonai turėjo daugumą tiek aukštuosiuose, tiek žemuosiuose atstovų rūmuose (Senate ir Kongrese). Tai leido plėtoti prezidento Trumpo reformas nepaisant leftistinės opozicijos įnirtingo pasipriešinimo ir nesiliaujančio melagingų žinių antplūdžio. Tačiau po šių rinkimų dauguma Kongrese perėjo demokratams, todėl šie įgavo galios blokuoti prezidento žingsnius. Nuo tada JAV politiką sukaustė paralyžius: prezidentas ryžtingai nusiteikęs įvykdyti savo rinkimų pažadą pastatyti sieną su Meksika, demokratai fanatiškai įsispyrė neleisti tai padaryti – neskirti pinigų jai pastatyti. Prasidėjo epinis mūšis dėl sienos.

D.Trumpas tvirtina, kad būtinybė pastatyti sieną labiau nei akivaizdi. Kaip su nuoroda į JAV imigracijos ir sienų kontrolės tarnybą (ICE) skelbia youtube tinklaraštininkas Steve‘as Turley, JAV dėl nepakankamos pietinės sienos apsaugos patiria milžinišką žalą: vien praėjusiais metais už didesnius ar mažesnius nusikaltimus sulaikyti 140 000 nelegalių migrantų; 80 000 vairavo išgėrę, 15 000 įvykdė smurtinius nusikaltimus, 2000 žmogžudysčių. Šie skaičiai dar neapima to, jog per pietinę sieną į JAV gali prasmukti teroristai.

JAV pasienio tarnybos praėjusiais metais sulaikė tiek narkotikų, kad šio kiekio pakaktų nužudyti visus iki vieno JAV gyventojus. Kasdien nuo narkotikų vartojimo miršta net 300 amerikiečių. Per pietinę sieną lengvai prasiskverbia organizuotos nusikaltėlių gaujos iš Lotynų Amerikos.

Ką į visa tai demokratai? Demokratai įsispyrė, kad prezidento prašomų 5,7 mlrd. dolerių neskirs, nes tai rasistiškas sumanymas ir kad apskritai, kaip pasakė demokratų lyderė Kongrese Nancy Pelosi, „Siena – ne tai, kas atspindėtų mūsų kaip šalies tapatybę“.

Kai D.Trumpas pas ją nusiuntė Sienos kontrolės vadovą paaiškinti kokią žalą Amerika patiria dėl kiauros sienos, N.Pelosi, išklausiusi šokiruojančią statistiką, atsakė ne mažiau šokiruojančiai: „Aš atmetu jūsų faktus“.

Tiek respublikonams, tiek demokratams siena su Meksika tapo gyvybės ir mirties klausimas. Praktiškai visi sutinka, kad nuo to, ar D.Trumpui pavyks pastatyti šią sieną, priklausys ar jis bus perrinktas 2020 metais. Todėl ir prezidentas nusileisti neketina. Prieš naujus metus prezidentas paskelbė, kad dalinai uždaro JAV valstybės institucijas (toliau -  vyriausybės uždarymas) iki kol Kongresas neskirs reikiamos sumos tęsti sienos statymo darbus. Prasidėjo epinis mūšis dėl sienos.

Sausio pabaigoje valstybės institucijos vis dar „uždarytos“. Tai reiškia, kad federalinis biudžetas neskiria pinigų 800 000 valstybės tarnautojų atlyginimams. Tiesa, neseniai D.Trumpas pasirašė įsakymą, kad visa užlaikyta suma bus kaipmat pervesta vos tik Kongreso demokratų dauguma patvirtins finansavimą sienai. Demokratai neskiria pinigų sienai, D.Trumpas – demokratus paprastai palaikantiems valstybės tarnautojams.

Ką apie tai mano amerikiečiai? 36 proc. dėl vyriausybės uždarymo kaltina demokratus, 56 proc. -  D.Trumpą. Žinoma, reikia nepamiršti, kad pagrindinė žiniasklaida, panašiai kaip Lietuvoje, skleidžia nežabotą neapykantą konservatyviam prezidentui. Kai koks CNN ar MSNBC aptarinėja sienos klausimą, reportažas atrodo maždaug taip: iš pradžių trumpai pamini, kad D.Trumpas reikalauja tai finansuoti ir aiškina, kad neva per sieną plūsta nusikaltėliai ir narkotikai. Toliau įvairūs komentatoriai vienas per kitą komentuoja, kad taip D.Trumpas kalba dėl rasistinio nusistatymo, kad jis apgailėtinas, infantiliškas, kad kalbos metu atrodė pavargęs ir taip toliau. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, tarkite, kad R.Karbauskis pristatė kokią reformą, o po to apie ją atsiliepia eilė tokių apžvalgininkų kaip R.Valatka, R.Miliūtė ar P.Gritėnas.

Iš pradžių vyko keli derybų etapai tarp Trumpo ir demokratų atstovų dėl sienos finansavimo. Per juos demokratai kelis kartus prašė, kad būtų išprašyti žurnalistai. D.Trumpas atkakliai nesutiko. Po to prezidentas pasiūlė keletą nuolaidų – laikinai įteisins dalį šalyje nelegaliai esančių atvykėlių mainais į susitarimą dėl sienos. Demokratai nesileido į kalbas.

Tada, galima sakyti, prasidėjo kažkas panašaus į rinkimų kampaniją. Institucijų darbas apmirė, visi susitelkė į politinę kovą. Respublikonai ėmėsi pradėjo duoti demokratams grąžos.

Dešinės pakraipos žiniasklaidoje pasirodė nemažai demokratus kompromituojančios medžiagos. Pradžiai jie parodė ištaigingus B.Obamos, N.Pelosi, H.Clinton namus, kurie visi apjuosti sienų ir į kuriuos bet kas norintis kažkodėl negali patekti. Neseniai viena amerikietė gerokai patrolino N.Pelosi: pasiėmė kelis nelegalius migrantus iš Gvatemalos, perlipo N.Pelosi namų tvorą ir surentė ten palapinę su užrašu, kad čia laukiami visokio plauko nelegalai. Kai prisistatė apsaugininkas, ši pradėjo mėtytis N.Pelosi frazėmis, kad sienos neapibūdina mūsų kaip tautos, kad ji atmeta apsaugos pareigūno faktus ir panašiai.

Toliau sekė kompromituojantys reportažai, kad per vyriausybės uždarymą Kongreso nariai demokratai valstybės sąskaita smagiai atostogauja Puerto Rike, nors iki vyriausybės uždarymo spėjo padirbėti vos dešimt dienų. Visa tai konservatyvioji žiniasklaida gretina su faktais, kad valstybės tarnautojai dėl jų kaltės negauna algų, o tuo tarpu per sieną ir toliau plūsta narkotikai bei nusikaltėliai.

Greta to konservatyvusis „Fox News“ atskleidė, kad 2013 metais, prezidentaujant Obamai, N.Pelosi padėjėjas Chuckas Schumeris Kongrese balsavo kad būtų nutiesta 350 mylių užkardos su Meksika. Vadinasi, demokratai anksčiau suprato kam ta siena reikalinga, tik pradėjo nebesuprasti dabar, kai finansavimo prašo D.Trumpas. 

Vis daugiau kompromituojančių faktų pasirodo ir apie šio pasipriešinimo lyderę N.Pelosi. Baltieji rūmai nutraukė valstybinį finansavimą jos kelionėms į užsienį, viešai komentavo, kad N.Pelosi turi ne bastytis po pasaulį, o būti Vašingtone ir rūpintis kad valstybės tarnautojai gautų atlyginimus. Vėliau pradėjo viešinti kiek amerikiečiams kainuoja Kongreso demokratų frakcijos lyderės kelionės į užsienį, atskleidė, kad 2015 metais ji valstybės lėktuvu nuskraidino savo šeimą atostogauti į Italiją, kas mokesčių mokėtojams atsiėjo 184 587 dol.

Taigi pasipylė gausybė kompromituojančios medžiagos apie demokratus, o pastarieji jau seniai iššaudę visus savo šovinius. Tačiau kol kas neaišku ar respublikonų teikiami demokratus kompromituojantys faktai sugebės pasiekti neapykantos prezidentui apkrėstų amerikiečių protus ir širdis.

Vienas iš politikos senbuvių, seniai D.Trumpą pažįstantis respublikonas Newtas Gingrichas komentuoja, kad D.Trumpas ne tokio charakterio, kad galėtum jį pažeminti ir jis patyliukais nusileistų. Jeigu prezidentas nusprendžia, kad su juo elgiasi piktybiškai, jis supyksta ir ieško kaip pakenkti savo priešui. Taip N. Gingrichas pat priduria, kad ne mažiau tvirta yra ir N.Pelosi. Vienintelis būdas ją įveikti – sugriauti jos įtaką.  

Kova dėl sienos reiškia žūtbūtinę kovą: išliks arba D.Trumpas, arba N.Pelosi. Tik karo prigimtis ta, kad ten kur du pešasi laimi kas nors trečias.

D.Trumpas visgi turėtų netrukus gauti savo sieną, nes dabar, globalizmui patekus į visišką aklavietę, visame pasaulyje sienos ne krenta, o kyla. Siena amerikiečiams gyvybiškai reikalinga, nes jeigu į šalį gali patekti bet kas norintis, šalyje visuomet bus gausu pigios darbo jėgos, o tai neleis atlyginimams pasivyti ekonomikos augimo tempų. Be to, pasaulis dar nežino atvejo, kad pasikeitus demografinei daugumai ta šalis išliktų veiksnia demokratija.