„Statistika rodo, kad daugelis šalies gyventojų jau žino, jog pasenusių ir nereikalingų vaistų, kaip ir kitų cheminių medžiagų, negalima išmesti į šiukšlių dėžę ar išpilti į kanalizaciją, nes tai kelia grėsmę mūsų sveikatai ir daro neigiamą poveikį aplinkai. O pasenusių ar pasibaigusio galiojimo vaistų kaupimas namuose padidina apsinuodijimų tikimybę“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

Kita vertus, jos teigimu, dešimtys tonų į vaistines grąžinamų vaistų rodo, kad naikintinų vaistų sparčiai daugėja, o tai reiškia, kad vaistai perkami neracionaliai. „Ligonių kasos pacientams nuolat primena, kad vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Nepaisant to, nemažai žmonių juos perka ir vartoja savo nuožiūra, nepaiso gydytojo patarimų, dalijasi antibiotikais su kitais, perka didesnį vaistų kiekį, ypač jei jų kainai taikoma nuolaida“, – atkreipia dėmesį I. Medžiaušaitė.

VLK specialistė primena, kad pagal vieną iš racionalaus vaistų vartojimo principų – kompensuojamam vaistui išrašyti turi būti taip vadinama „tinkama indikacija“, t. y. sprendimas išrašyti vaistą turi būti pagrįstas ir medicinos požiūriu racionalus, gydymas vaistais turi būti efektyvus ir saugus. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui − iki 3 ar 6 mėnesių. Tačiau kiekvieną kartą gydytojas, išrašydamas pacientui ilgalaikio gydymo receptą, turi nurodyti kokiu dažnumu pacientas turėtų ateiti į vaistinę įsigyti vaistų, t. y. kiek vaisto išdavimų gali būti per recepto galiojimo laikotarpį“, – sako specialistė.

VLK primena, kad visus pasibaigusio galiojimo vaistus nemokamai iš gyventojų privalo priimti visos Lietuvoje veikiančios vaistinė