Koks vaikystės prisiminimas Tau yra pats maloniausias?

Mes persikraustėme į Justiniškes, o ten durys tai visų vienodos. Išeini į kiemą, paskui grįžti, lipi laiptais iki devinto aukšto ir žemyn jau mokėdavau atskaičiuoti keturis aukštus ir namo pareiti. Įsivaizduok, mama turėjo mane keturių metų, brolius trejų, o ketvirtas dar ką tik gimęs. O mes į lauką vis tiek išeidavom. O šiaip tai tėvo laukdavom, nes jo gi nebūdavo. O geriausias... mama pasakas skaitydavo, fantastiką, kai suguldavom visi.

Jei galėtum pakeisti ką nors iš to, kaip Tave auklėjo tėvai, ką keistum?

Nieko nepakeisčiau. Tėvo nebuvo, jis nefigūravo, o mama pagal savo galimybes padarė maksimaliai. Ir taip dar stebiuosi, kaip su manim susitvarkė. Įskiepijo, kas yra gera, o kas yra bloga, kad galėčiau atskirti.

Kas yra pats svarbiausias žmogus Tavo gyvenime dabar?

Mano bachūras jau yra pakankamai savarankiškas, jau savo „aš“ rodo... Taigi, kaip ir aš turėčiau būti. Bet man dabar svarbiausias ne žmogus, o mano sukurta oazė, tai yra mano namai. Ne fizinis asmuo, o daiktas. Ne žmogus man dabar svarbiausias, o daiktas.

Jei turėtum labai labai daug pinigų. Kur juos išleistum?

Pabaigčiau savo namo projektą, ką esu prisifantazavęs. Ir užtektų. Į keliones nesiduočiau tikrai.

Kaip Tu įsivaizduoji savo tobulą dieną?

Surinkti visus brolius, visus artimiausius, ir pirtyje pasėdėti.

Kas svarbiau: protas ar jausmai?

Kai man buvo kokie 20 metų, jausmai vaidino svarbią rolę. Dabar protas svarbiau, bet dar yra hormonai, kurie tą protą sujaukia. Tai iš esmės turėtų būti miksas.

Už ką šiame gyvenime labiausiai esi dėkinga?

Už pagalbą, pastangas, patarimus. Už viską. Visai šeimai, broliams jaučiuosi dėkingas už savo gerovę, kurią turiu dabar. Kiekvienas iš jų savo gyvenimo etape padarė man kažką gera.

Per 2 minutes kuo detaliau papasakok savo gyvenimo istoriją.

Gimiau Vilniuje, ten prie Lukiškių aikštės, centre. Ėjau į savaitinį darželį Antakalnyje. Ten buvo labai negerai. Paskui persikraustėme į Justiniškes, ten galėjau lankyti dieninį darželį ir kiekvieną dieną namo galėjau grįžti ir mamą matyti. Tada jau buvo gerai. Pats nueidavau, pats grįždavau. Tada broliai pabėgo iš savaitinio darželio, visa giminė, atsimenu, jų ieškojo. Bet patys grįžo. Ant troleibuso buvo vienetukas ir senis besmegenis, 18 troleibusas, tai jie suprato ir grįžo namo. Tada buvo šventė. Man patiko.

Paskui mokykla Justiniškėse, sudėtingi laikai, internatas metams, profkė, paskui darbas, paskui užsienis. Pirmas asmeninis automobilis. Prieš krizę išvažiavau į Švediją, paskui Norvegiją, Kazachstanas metams. Ir taip nepastebimai 30 metų atėjo. O tada atšvenčiau gimtadienį ir galvoju, o ką toliau daryti gyvenime? Nusprendžiau statyti namą. Ir po šešių metų va, turiu rezultatą.   

Jei galėtum ryte prabusti įgavęs vieną savybę, gebėjimą ar talentą, ką pasirinktum?

Du variantai. Turėčiau sparnus arba galėčiau teleportuotis į kitas vietas.

Ar yra dalykas, kurį jau seniai svajojai padaryti, bet niekaip nesiryžai?

Turbūt nėra tokio. Jei aš svajoju, tai anksčiau ar vėliau ryžtuosi padaryti.

Ką labiausiai vertini draugystėje?

Ištikimybę.

Jei sužinotum, kad šiandien yra paskutinė Tavo gyvenimo diena, ką veiktum?

Kodėl ji paskutinė? Bandyčiau surasti kaltą (juokiasi). Paskui eičiau pašnekėti  (juokiasi). Aš tik vienas galiu spręsti tokius reikalus. Aš gi nemirtingas (juokiasi).

Kaip sutari su savo mama?

Sunkiai. Ji sensta, aš bręstu ir tas skirtumas gaunasi. Pasaulėžiūros skiriasi. Aš daugiau per finansinę prizmę žiūriu, o ji per grožio prizmę. Galim sutarti kokias dvi dienas, ne ilgiau. Ir tai tik jei be jokių komentarų.

Pasakyk tris pirmiausias į galvą šovusias frazes, kuriose būtų žodis "mes".

Mes bendraminčiai.

Mes kartu leidžiame daug laiko.

Mes gerbiame vienas kitą.

Užbaik sakinį: "Norėčiau turėti žmogų, su kuriuo galėčiau pasidalyti..."

Mintimis.

Kada paskutinį kartą verkei?Kodėl?

Buvo toks filmas „Liod“, melodrama. Nebuvo ką veikti, tai pasižiūrėjau. Ten buvo vieta, kur sugraudino stipriai.

Dėl ko, Tavo nuomone, negalima juokauti?

Apie viską galima. Nors aš savo cenzūrą turiu. Esu normatyvus išsikėlęs, kur nejuokauju. Bet tai yra aplinkybių reikalas. Priklauso nuo aplinkybių.

Kokį vieną daiktą pasiimtum į negyvenamąją salą?

Arba kirvį arba plaktuką (juokiasi). O šiaip į negyvenamą salą pasiimčiau moterį (juokiasi).

Koks buvo gražiausias Tavo gyvenime girdėtas komplimentas?

Kai mane labai giria, aš labai aukštai uodegą keliu (juokiasi). Bet šiaip atmintis tam labai trumpa. Dabar pagrinde pagyrimai eina dėl namo. Labai fainai jaučiuosi, kai kas nors giria. Malonu.  

Kas Tu?

Vyras

Meilė

Reikalinga

Darbas

Privalomas

Šeima

Reikalinga

Prasmė

Gyvenimas

Rutina

Tvarkymas

Sveikata

Agurkai, pomidorai (juokiasi)

Vyras

Taigi aš

Disciplina

Kariuomenė

Žmonės

Koncertas

Labiausiai mėgstu

Skaniai pavalgyti

Pinigai

Daug

Noriu

Teslos, prūdo, tvoros, vartų, žolės, traktoriaus... daug noriu (juokiasi)

Su kokiais žmonėmis norėtum susipažinti?

Su moterimi. Ji turėtų būti autonomiška. Ta prasme, sugebėti savimi pasirūpinti. Kuri galėtų funkcionuoti ir be mano pagalbos.

Vis tiek, ji gaus ūkio dalį prižiūrėti, turi būti suprantanti gyvenimą, suprantanti, kad neateis, niekas už ją nepadarys. Tokia, kuri šilumos įneštų į namus. Su kuria būtų galima pasikalbėti, paslaptis išpasakoti.

Ačiū Tau už pokalbį!

JEI NORITE TAPTI MŪSŲ HEROJUMI, PARAŠYKITE: [email protected]