°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Rusija skelbia Donbaso referendumų rezultatus

      Nuotrauka: RIA nuotr.

      2022-09-28 14:00:00

      Vietos rinkimų komisijų duomenimis, dauguma vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų (DPR ir LPR) piliečių palaiko idėją susijungti su Rusija. Remiantis ankstyvais oficialiais duomenimis, DPR daugiau nei 99% rinkėjų palaikė prisijungimo prie Rusijos idėją. Referendumas LPR davė panašų rezultatą – daugiau nei 98% rinkėjų palaikė galimą susijungimą. Anot vietos valdžios, abiejose respublikose visi biuleteniai jau suskaičiuoti.

      Apklausos šioje liaudies respublikose, kurias Vakarai laiko apsišaukėliškomis ir jų nepripažįsta. Taip pat Maskvos kontroliuojamose Ukrainos Zaporižės ir Chersono regionų dalyse vyko rugsėjo 23–27 dienomis.

      Oficialūs duomenys rodo, kad abi respublikos, kurios atsiskyrė nuo Kijevo po 2014-ųjų Maidano perversmo ir po jo kilusio konflikto Ukrainos rytuose, įrodė, kad referendumuose dalyvavo daugiau nei 80 proc. žmonių.

      Ukraina ir jos šalininkai Vakaruose jau atmetė referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos kaip „faktinį“ balsavimą ir pažadėjo nepripažinti rezultatų, nepaisant jų baigties. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijai užbaigus referendumus „bet kuriuo atveju bus neįmanoma tęsti diplomatinių derybų“ su Maskva.

      Rusija vasario 24 dieną išsiuntė karius į Ukrainą, motyvuodama Kijevo nesugebėjimu įgyvendinti Minsko susitarimų, skirtų Donecko ir Luhansko regionams suteikti ypatingą statusą Ukrainos valstybėje. Protokolai, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai, pirmą kartą buvo pasirašyti 2014 m. Buvęs Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka aiškino, kad Kijevo pagrindinis tikslas buvo panaudoti paliaubas, siekiant laimėti laiko ir „sukurti galingas ginkluotas pajėgas“.

      2022 metų vasarį Kremlius pripažino Donbaso liaudies respublikas nepriklausomomis valstybėmis ir pareikalavo, kad Ukraina oficialiai paskelbtų save neutralia šalimi, kuri niekada neprisijungs prie jokio Vakarų karinio bloko. Kijevas tikina, kad Rusijos puolimas buvo visiškai neišprovokuotas.

      Naujų regionų integravimo į Rusijos Federaciją procesas gali užtrukti, nes tam reikia šalies parlamento ir prezidento pritarimo. Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė esąs „įsitikinęs, kad tai bus pakankamai greita“.

      Rusijos konstitucija ir federalinis įstatymas dėl naujų narių priėmimo apibrėžia keletą būtinų žingsnių.

      Senatorius Konstantinas Kosačiovas, aukštųjų parlamento rūmų vicepirmininkas, „Telegram“ įraše paaiškino, kad kai regionai, norintys tapti Rusijos Federacijos dalimi, pateiks savo pasiūlymus Maskvai, prezidentas informuos parlamentą ir vyriausybę šiuo klausimu.

      Jei bus pasiektas politinis susitarimas dėl stojimo, turėtų būti parengti „tarptautinių sutarčių dėl užsienio valstybių ar jų dalių priėmimo į Rusiją projektai“, – sakė Kosačiovas. Šios sutartys reglamentuoja tokius klausimus kaip naujų teritorijų pavadinimas ir statusas, pilietybė, paveldėjimas, valdžios institucijų veikimas ir teisės aktai.

      Pasirašius šias sutartis, Rusijos Konstitucinis teismas vertina jas dėl galimų teisės pažeidimų. Jei sutartys bus patikrintos, kitas žingsnis bus dokumentus ratifikuoti žemuosiuose rūmuose – Valstybės Dūmoje, o juos patvirtinti – aukštuosiuose rūmuose – Federacijos taryboje. Kartu Dūmai turėtų būti pateiktas federalinio konstitucinio įstatymo projektas dėl naujų steigiamųjų vienetų priėmimo į Rusiją. Jei jis bus patvirtintas, jis perduodamas svarstyti aukštiesiems rūmams.

      „Šis įstatymas įsigalioja ne anksčiau, nei įsigalioja pačios tarptautinės sutartys“, – pažymėjo Kosačiovas.

      Maskva tvirtino, kad jei Donbaso respublikos ir du pietiniai Ukrainos regionai susijungs su Rusija, bet kokius Kijevo bandymus juos atkovoti ji vertintų kaip išpuolius prieš savo žemę. „Tuoj šiose teritorijose įsigalios Rusijos konstitucija, kur viskas labai aiškiai pasakyta“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Peskovas.

      Netrukus po to, kai regionai nusprendė surengti referendumus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie „dalinę“ mobilizaciją, kurios metu, pasak kariuomenės, buvo pašaukta į karą apie 300 000 rezervistų. Žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Maskva planuoja mobilizuoti bent kelis milijonus Rusijos piliečių.

      Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pareiškė, kad „Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas laisvins, kad ir ką Rusija besakytų“.

      ES ir JAV referendumus jau pavadino „apgaulingais“. JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas CBS sakė, kad LPR, DPR, Chersono ir Zaporižės regionai „niekada nebus pripažinti“ kaip Rusijos Federacijos dalis. Jis pridūrė, kad Kijevas turi „visą teisę“ juos atsiimti.

      Šaltinis

      Skaityti komentarus