Kol kas nežinia, kaip tai bus padaryta. Tačiau viskas priklauso nuo keturių svarbiausių klausimų, kuriuos turėtų aptarti valstybių vadovai.

Pirmasis – dezinformacija. Pastaraisiais metais Rusija, teigiama, bandė kištis į JAV politiką. Nors korporacija „Facebook“ prisiėmė atsakomybę pašalinti „melagienas“, kurias neva sukūrė Rusija, jokių oficialių priemonių JAV prieš tariamai Rusijos skleidžiamą dezinformaciją nesiėmė. Šveicarijoje V. Putinas gali sužinoti, kad JAV nori pašalinti Rusiją iš SWIFT bankinės sistemos bei į juodąjį sąrašą įtraukti jos žiniasklaidos priemones.

Antrasis – žiniasklaidos laisvė. Rusija pripažino, kad „Laisvosios Europos radijas“ arba „Laisvės radijas“ yra užsienio agentai. Šiai žiniasklaidos priemonei pateiktas 2,4 mln. dolerių ieškinį dėl to, kad ji nesiregistravo kaip užsienio agentas. Kuo tai baigsis? Gali būti, kad „Laisvės radijas“ bus uždarytas Rusijoje. Kad taip nenutiktų, J. Bidenas turi tartis su V. Putinu.

Trečiasis – kibernetinis karas. Teigiama, kad Rusija jį itin suaktyvino, tačiau oficiali JAV reakcija – itin kukli. JAV turėtų bandyti įtikinti Maskvą, kad gali taikyti jai sankcijas, jei paaiškės, kad ji vykdo kiberatakas.

Galiausiai, žmogaus teisės. Kremlius tildo tuos, kurie nepatenkinti Rusijos ekonomine stagnacija ir šalies atsilikimu. Rusija ruošiasi rinkimams, kurie vyks šį rudenį, o JAV ir jų sąjungininkės nori šioje šalyje turėti politinės laisvės. J. Bidenas turėtų aiškiai pasakyti, kad, kaip Šaltojo karo laikais, Amerika ištikima politinės laisvės principams, taigi, palaiko aktyvistus ir disidentus.

Didžiausia problema tame, kad Rusija ir JAV vis labiau tolsta viena nuo kitos, mažėja bendrų sąlyčio taškų. Kad situacija pakistų, V. Putinui reikia pasakyti, ką JAV mato kaip problemas ir duoti suprasti, kad abi šalys turi su jomis kovoti. Jei J. Bidenas to nepadarys, susitikimas Ženevoje nebus sėkmingas.

Šaltinis