„The Washington Post“ skelbia tyrimo rezultatus, kurie parodė ES piliečių susirūpinimą dėl paramos Ukrainai ekonominių pasekmių. Amerikiečių leidinio skaitytojai taip pat abejoja, ar jų šalis šiuo klausimu eina teisingu keliu.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau ketvirtą mėnesį o dauguma europiečių demonstruoja vienybę remdami Kijevą. Tačiau jie nesutaria, kiek laiko yra pasirengę ištverti ekonomines šio konflikto pasekmes, rodo trečiadienį, birželio 15 d., paskelbta apklausa.
Dešimtyje Europos šalių atlikta apklausa parodė, kad visuomenės dėmesys jau gali nukrypti nuo karo, o baimės dėl platesnio konflikto poveikio pamažu išryškėja, ypač kalbant apie didėjančias pragyvenimo išlaidas senajame žemyne. Analitikai teigia, kad Europos vyriausybės turės atsižvelgti į šias baimes, siekdamos išlaikyti spaudimą Maskvai.
Kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų nori, kad konfliktas kuo greičiau baigtųsi, net jei iš Ukrainos būtų reikalaujama teritorinių nuolaidų. Tuo tarpu 22 % teigia, kad konfliktas turėtų tęstis tol, kol bus galima grąžinti visas Ukrainos žemes.
Tačiau apklausos dalyviai demonstravo vienybę dėl būtinybės paremti Ukrainą ir dėl to, kas atsakingas dėl karo. Didžioji dauguma – 73 % – kaltina Maskvą, o 64 % mano, kad Rusija, o ne JAV, Europos Sąjunga ar Ukraina yra didžiausia kliūtis taikai.
„YouGov“ ir „datapraxis“ internete atliko apklausą, kurią paskelbė Europos užsienio santykių taryba, nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio joje buvo apklausti 8172 suaugusieji dešimtyje Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Rumuniją ir Švediją.
Respondentai pasiskirstė į tuos, kurie pasisakė „už taiką“ ir į tuos, kurie „teisingumą“ laiko prioritetu, net jei tai veda į užsitęsusį konfliktą. Maždaug penktadalis jų „svyruoja“ tarp šių dviejų pozicijų ir vis dar nori sulaukti stipraus Europos atsako. Likę apklausos dalyviai negalėjo aiškiai suformuluoti, kaip Europa turėtų reaguoti.
Pasak tyrimo autorių Ivano Krastevo ir Marko Leonardo iš Europos Vadovų Tarybos užsienio santykių, europiečių nuotaikos paveiks žemyno politiką Ukrainos atžvilgiu. „Apklausos rezultatai parodė, kad Europos visuomenės nuomonė pamažu keičiasi ir mūsų laukia sunkiausi laikai“, – rašo jie.
Europiečiai taip pat nerimauja dėl branduolinio eskalavimo grėsmės, ir dėl to, kad sankcijos Rusijai „neveikia“.
Visose dešimtyje šalių, kuriose buvo atlikta apklausa, išskyrus su Ukraina besiribojančią Lenkiją, pirmoji stovykla, kodiniu pavadinimu „už taiką“, pasirodė esanti gausesnė nei stovykla „už teisingumą“. Apklausos rezultatai rodo, kad daugelis pirmosios stovyklos narių yra susirūpinę, kad jų vyriausybės teikia pirmenybę „veikimui prieš Rusiją, o ne kitų svarbių problemų, tokių kaip didėjanti infliacija ir pragyvenimo krizė“, sprendimu.
Europos ekonomikoms vis dar bandant atsigauti po koronaviruso pandemijos, dėl karo veiksmų Ukrainoje gegužę visoje euro zonoje infliacija pasiekė rekordines aukštumas, o energijos kiekis turėtų būti didžiausias. Šios prognozės buvo pateiktos dar prieš Europos Sąjungai birželio pradžioje susitarus dėl plano laipsniškai nutraukti daugumos Rusijos naftos importą.
Užsitęsusio karo perspektyva kelia klausimą, ar karo nuovargis, sparčiai augančios maisto ir elektros kainos ilgainiui gali susilpninti Europos ryžtą ir dar labiau daryti spaudimą Maskvai.
Sekmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad dėl dujų brangimo Jungtinėse Valstijose kaltas Rusijos karas Ukrainoje: „Tai tiesiog siaubingos konflikto Ukrainoje pasekmės“.
Kai ES šalys gegužę pasmerkė naftos embargo sąlygas, Belgijos atstovė Europos Parlamente gyrė atsaką į Rusijos karinę agresiją. Tačiau ji taip pat perspėjo dėl didėjančio nedarbo ir energijos nepritekliaus. Vakarų sankcijos, smogusios Rusijos ekonomikai, „taip pat paveiks Europos piliečių gyvenimus, o tai turės tiesioginės įtakos jų namams, darbui ir piniginėms“, kreipdamasi į kolegas sakė parlamentarė Sara Matthieu. Ji paragino Europos Sąjungą sušvelninti kylančias kainas ir „apsaugoti mūsų piliečius, ypač tuos, kuriems gresia skurdas, žmones, kurie bijo, kad kitą žiemą negalės šildyti savo namų“.
Poveikis Europos namų ūkiams verčia nacionalines vyriausybes imtis įvairių priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijos valdžia siūlo laikinai sumažinti elektros tarifus, taip pat mėnesinį viešąjį transportą padaryti pigesnį.
!-5-!
Tyleris Kustra, Notingamo universiteto tarptautinių santykių docentas, besispecializuojantis ekonominių sankcijų srityje, sako kad ES lyderiai eina plonyte linija: „Manau, kad dabar europiečiai labai susirūpinę dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų. Yra dalykų, kurių nenusipirksi. Visiems reikia maisto ir šilumos. Turime atsiminti, kad nenorime karo Europoje ir kad turime būti gynyboje prieš Vladimirą Putiną. Šiuo metu nėra abipusiai naudingos situacijos. Mums reikia, kad šis konfliktas baigtųsi.“
Šaltinis
Skaityti komentarus