Anonimiškai priimtoje rezoliucijoje nurodoma vyriausybei atšaukti JAV vadovaujamos koalicijos karinės pagalbos prašymą, kuris buvo paskelbtas reaguojant į „Islamo valstybės“ (IS, buvusi ISIS) įsiveržimą. Tariamai nugalėjus IS, Irakui nereikėtų užsienio kariuomenės pagalbos kovojant su džihadistais ir atsirastų galimybė uždaryti oro erdvės kelius.  

Remiantis „Press TV“ duomenimis, kai kurie Vakarų šalių karinių pajėgų daliniai gali likti šalyje mokymosi tikslais. Nutarime teigiama, kad Irako karinė vadovybė turės pranešti, kiek amerikiečių karo instruktorių, kurie yra būtini Irako nacionaliniam saugumui, bus palikti Irako teritorijoje.

Tuo pat metu Irako užsienio reikalų ministerija teigė, kad Bagdadas kreipėsi į Jungtinių Tautų saugumo tarybą su skundu dėl JAV vykdomų suvereniteto pažeidimų.

Kalbėdamas nepaprastosios padėties parlamento sesijoje sekmadienį, Irako laikinasis ministras pirmininkas Adilas Abdulas Mahdis sakė, kad Amerikos kariai pranešė Irako kariuomenei apie planuojamą oro atakos minutę prieš ją įvykdant. Jis pabrėžė, kad vyriausybė atsisakė Vašingtono leidimo tęsti operaciją.

Irano „Quds“ generolas Kasemas Soleimanis ir Irako sukarintų pajėgų vadas Abu Mahdi al-Muhandis buvo nužudyti pasinaudojus dronais per penktadienio rytą vykusį antskrydį. Irako laikinasis ministras pirmininkas Adelis Abdel Mahdis teigė, kad atvyks išreikšti pagarbą šiems iškiliems vadams.

Laikinasis ministras pirmininkas po incidento kalbėjo, kad ir JAV, ir Irakas yra suinteresuoti nutraukti užsienio pajėgų buvimą Irako žemėje.

Politikos analitikas ir žurnalistas Andre Vltchekas mano, kad Irako parlamento sprendimas yra „labai svarbus įvykis“ ne tik visai šaliai, bet ir visam regionui, tačiau pašalinti užsienio kariuomenę gali būti sunkiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.

„Per visą istoriją niekada nėra taip buvę, kad JAV kariai išvyktų iš teritorijos vien todėl, kad okupuotos šalies parlamentas balsavimo metu priėmė būtent tokį sprendimą. Taigi, Irakui nebus lengva „atsikratyti“ JAV ir NATO kariuomenių “, - sakė žurnalistas.

Tikėtina, kad Vašingtonas „imsis įvairiausių strateginių veiksmų“, mėgindamas palikti JAV karius Irake. Pavyzdžiui, JAV gali „perkelti kariuomenę į Irako Kurdistaną. Taip jau buvo daroma anktesniais kartais“. Vis dėlto padėtis regione dabar yra kitokia, pridūrė Vltchekas, ir Soleimani mirtis galėjo tapti ją vienijančiu dalyku - konkrečiai toms šalims ir žmonių grupėms, kurios palaiko tam tikrus santykius su Irano valstybe.

Įtakingas irakiečių dvasininkas Muqtada'as al Sadras laiške pareiškė, kad Irakas turėtų nesustoti, eiti toliau ir užimti JAV ambasadą.

Vašingtono atstovai teigia, kad Soleimanio nužudymas buvo savigynos išraiška. Šį veiksmą pateisinti būtų galima tuo, kad pats Soleimanis planavo išpuolius prieš Amerikos piliečius. Teheranas tai pavadino tarptautiniu terorizmu ir pažadėjo atkeršyti už aukšto rango karininko nužudymą.

Po išpuolio JAV tarnybos patarė visiems Amerikos piliečiams civiliams palikti Iraką. JAV vadovaujamos koalicijos karinės pajėgos Irake taip pat sustabdė visas mokymo operacijas ir įsitvirtino savo karinėse bazėse, siekdamos atsigauti po atsakomųjų streikų.