Praėjus beveik devyneriems metams po to, kai Fikušima tapo katastrofiškos branduolinės avarijos vieta, neseniai buvo paskelbti planai apie tai, kad šią vietą planuojama paversti atsinaujinančios energijos centru. Nors Japonijos šiaurės rytuose esanti prefektūra amžinai bus siejama su triguba Fukušimos Daiichi atominės elektrinės katastrofa, įvykusia 2011 metais, tačiau įgyvendindama plataus užmojo projektą, vietos valdžia pažadėjo iki 2040 m. regioną aprūpinti 100% atsinaujinančia energija.
Žemė, kuri tapo per daug toksiška žmonėms ūkininkauti ir gyventi, netrukus bus padengta vėjo malūnais ir saulės baterijomis. 300 milijardų jenų (maždaug 2,75 milijardo dolerių) vertės projektas, kurio rėmėjai yra vyriausybinis Japonijos plėtros bankas ir „Mizuho“ bankas, iki 2024 m. kovo mėn. pabaigos pastatys 11 saulės ir 10 vėjo jėgainių parkų apleistose dirbamose žemėse ir kalnuotose vietovėse, skelbia laikraštis „Nikkei Asian Review“.
80 km ilgio tinklas sujungs Fukušimos energijos generavimą su Tokijo didmiesčiu, kadaise smarkiai priklausomu nuo atominės energijos, gaminamos dviejose prefektūros atominėse elektrinėse. Įgyvendinus projektą bus pagaminta iki 600 megavatų elektros energijos, o tai sudaro maždaug du trečdalius vidutinės atominės elektrinės galios. Tai yra mažesnė galia nei 4700 megavatų, kuriuos anksčiau galėjo generuoti branduoliniai reaktoriai. Tačiau 2017 m. Japonijoje atlikta apklausa nustatė, kad 54 proc. gyventojų norėjo atsinaujinančios energijos, palyginti su 14 proc. gyventojų, kurie to nenorėjo, rašo „The Japan Times“.
Fukušimos perėjimą nuo branduolinės energijos prie saulės ir vėjo šaltinių paskatino viso pasaulio politikai, mokslininkai ir visuomenininkai, vis aktyviau diskutuodami aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos klausimais. Daug aktyvių diskusijų sulaukia ir branduolinės energijos tema, nuogąstaujant dėl galimų ateities pavojų ir katastrofų, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra nemaža žemės drebėjimo grėsmė.
Nepaisant Fukušimos katastrofos, kuri buvo baisiausia pasaulyje branduolinė avarija nuo 1986 m. Černobylio, Japonijos konservatyvi vyriausybė stengiasi iš naujo paleisti tuščiosios eigos reaktorius. Šalies ministras pirmininkas Shinzo Abe reikalauja, kad branduolinė energija padėtų Japonijai pasiekti išmetamo anglies dvideginio išmetimo tikslus ir sumažintų priklausomybę nuo importuojamų dujų ir naftos, tačiau jo paties neseniai paskirtas aplinkos ministras Shinjiro Koizumi paragino atiduoti šalies branduolinius reaktorius į metalo laužą, kad Fukušimos nelaimė nepasikartotų. „Mes būsime pasmerkti, jei leisime įvykti kitai branduolinei avarijai. Niekada nežinome, kada įvyks žemės drebėjimas “, - teigė Japonijos aplinkos ministras.
Ambicingi planai nuteikia optimistiškai, tačiau šalis turės nueiti gana ilgą kelią, kadangi remiantis Tvarios energetikos politikos institutu, 2018 m. duomenimis tik 17,4 proc. suvartojamos energijos sudarė atsinaujinantys šaltiniai.
Skaityti komentarus