°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      „Foreign Policy“: V. Putino energetinis karas triuškina Europą, - ar dėl to susilpnės parama Ukrainai?

      Nuotrauka: AFP nuotr.

      2022-09-23 10:00:00

      Rusijos dujų tiekimo apribojimas padidino kainas ES, o  gamyklos, įmonės ir gyventojai pradėjo kovą dėl išlikimo, rašo JAV leidžiamas žurnalas „Foreign Policy“. Jo teigimu, situacija rizikuoja pasiekti kritinį tašką. Tai privertė Europos lyderius imtis skubių priemonių.

      Gamyklos, įmonės ir šeimos visoje Europoje įsitraukė į kovą dėl išlikimo, nes dėl Rusijos dujų mažinimo kainos pakilo į astronomines aukštumas ir sukėlė siaubingą ekonominę audrą. Visa tai išbando Europos solidarumą prieš Rusijos karinę operaciją Ukrainoje ir kelia baimę dėl neišvengiamo nuosmukio.

      Energijos kainos šiandien yra stulbinančiai aukštos – dešimt kartų didesnės nei pastarojo dešimtmečio vidurkis. Tokie kainų šuoliai užgniaužia ištisas pramonės šakas, o šeimos nebepajėgia apmokėti sąskaitų. Rezultatas buvo tikra nelaimė, privertusi Europos lyderius imtis skubių ir plačių priemonių, siekiant pažaboti kainų augimą. Briuselis pradėjo kalbėti apie dujų tiekimo normavimą; vyriausybės skubiai ieško alternatyvių tiekimų, nes Rusija nutraukė beveik trečdalio žemyno dujų tiekimą, siekdama priversti Europą pripažinti pralaimėjimą.

      „Žmonės gauna milžiniškas sąskaitas už elektrą. Mažos įmonės negali sau leisti jų apmokėti. Gamyklos galvoja apie darbų mažinimą ir net gamybos nutraukimą", - sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis bendradarbis Benas Cahillas.

      Nemažai Europos įmonių – nuo daug energijos sunaudojančios aliuminio pramonės iki trąšų gamintojų – yra priverstos mažinti gamybą ir net paskelbti bankrotą dėl neįtikėtinų kainų. Siekdamos apsaugoti šeimas ir įmones nuo didesnių kančių, vyriausybės skiria milijardines subsidijas. Tai - milžiniškos pinigų sumos, nurodančios apgailėtiną Europos ekonomikos būklę ir tai, kokia yra precedento neturinti dabartinė krizė.

      „Sąlygos rinkoje toli gražu nėra normalios. Tai ekstremalios rinkos sąlygos“, - sakė pasaulinių dujų rinkų ekspertas Alexas Muntonas iš konsultacinės įmonės „Rapidan Energy Group“, kuris situaciją apibūdina kaip „energetikos karą“. Rusija jau dešimtmečius tiekia Europos Sąjungai didžiulius kiekius nebrangių dujų, tačiau šias atsargas nutraukė ir sustabdė Vladimiro Putino noras pavergti Kijevą ir jį remiančias šalis. Nepaisant nuolat reiškiamo nepasitenkinimo, Europos šalys kol kas laikosi tvirtai.

      „Karo metu valstybės taip elgiasi, - pridūrė A. Muntonas. - Jos naudoja savo finansus iki ribos, kad išbristų iš konflikto, į kurį yra patekusios.“

      Paimkime pavyzdį iš Europos Komisijos, kuri pasiūlė masines neatidėliotinas intervencijas, kad perskirstytų 140 mlrd. eurų. Didžioji Britanija paskelbė apie 46 milijardų dolerių pagalbos paketą, o Švedija pareiškė, kad suteiks daugiau nei 20 milijardų dolerių likvidumo garantijas savo sunkumus patiriančioms energetikos įmonėms. Vokietijos energetikos įmonėms atsidūrus ant bankroto slenksčio, Vokietija dabar siekia nacionalizuoti tris pagrindinius dujų milžinus, įskaitant „Uniper“. Tai - istorinis vyriausybės įsikišimas, padėsiantis išgelbėti šias įmones nuo žlugimo.

      Didėjantys ekonominiai nuostoliai „finansiškai privertė įmones klauptis ant kelių“, sakė A. Muntonas. Jei pagalbos nebus sulaukta, pridūrė jis, kažkuriuo momentu „padėtis pasieks kritinį tašką, ir šiuo metu mes link to einame“.

      Visuomenės nepasitenkinimas jau sklinda Didžiojoje Britanijoje, Moldovoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje. Ten vyksta protestai dėl pernelyg didelių energijos kainų ir nerimaujama dėl galimo jų peraugimo į didelio masto riaušes. Rugsėjo pradžioje 70 000 žmonių išėjo į Prahos gatves demonstruoti šūkį „Pirmiausia Čekijos Respublika“. Jie protestavo prieš kylančias energijos kainas ir reikalavo aktyvesnių valdžios veiksmų.

      „Formuojasi kritinė masė žmonių, kurie bijo, kas bus kitą žiemą. Šie žmonės bijo ne tik energijos kainų kilimo, bet ir pernai Čekijoje prasidėjusio infliacijos padidėjimo", - sakė Prahos tarptautinių santykių instituto direktoriaus pavaduotojas sakė užsienio politikai Janas Kovářas.

      Didėja nepasitenkinimas dėl smarkiai išaugusių sąskaitų už elektrą, silpsta europinis solidarumas. Tai blogai Briuseliui ir Europos paramai Ukrainai, kuri ginasi nuo Rusijos okupantų. Nors lyderiai viešai žada remti Kijevą, protestuotojai tokiose šalyse kaip Čekija reikalauja iš valdžios daugiau neutralumo. Tai sudaro sąlygas susilpnėti vienybei ir ateityje susiskaldyti. ES narė Vengrija nuo pat pirmos dienos buvo Maskvos pusėje. Vokietija nuo pat pradžių labai ramiai žiūrėjo į visą šią paramos kampaniją. Italijos verslininkai neseniai surengė protestą prieš aukštas elektros kainas, dėl savo bėdų kaltindami Briuselį, o ne V. Putiną.

      B. Cahillas teigia, kad Europos šalys gali susidurti su rimtu savo politinės vienybės išbandymu, jei nestabilumas padidės: „Jei šią žiemą kainos išliks aukštos, politinis stresas didės. Tokiu atveju vyriausybės pradės rodyti nepriklausomybę ir rūpintis savo interesais, o ne išlaikyti solidarumą ES gretose.“

      Žiema artėja, bet šalys vis dar planuoja užpildyti savo dujų saugyklas. Tiesa, neaišku, ar šių kiekių pakaks, kad žemynas išgyventų žiemą beveik visiškai nutrūkus tiekimui iš Rusijos. Europos energetikos perspektyvos šią žiemą labai priklausys nuo energijos paklausos ir vyriausybių gebėjimo užtikrinti SGD tiekimą iš tokių šalių kaip JAV, ypač dėl to, kad kiti pirkėjai žiemą siūlys tokius pat kiekius. Daug kas priklausys ir nuo oro sąlygų.

      „Jei žiema šilta, gyventi be rusiškų dujų bus lengviau. Šalta žiema taps nepasitenkinimo žiema", - sakė Helima Croft, „RBC Capital Markets“ generalinė direktorė.

      Tačiau yra ir moralinės rizikos. Europos pastangos apsaugoti vartotojus nuo rimtų sunkumų ir pažaboti sparčiai kylančias kainas gali slopinti labai svarbius kainų signalus, padedančius gerokai pažaboti paklausą.

      „Imdamiesi veiksmų, kad apribotume labai dideles vartotojų išlaidas, pasieksime labai akivaizdų efektą. Vartotojas turės mažiau paskatų taupyti, - sakė A. Muntonas. - Tai nepadės pašalinti esminio pasiūlos ir paklausos neatitikimo. daug labai realių problemų, susijusių su pasiūla.“

      Kol kas Rusija išvengė blogiausio scenarijaus šiame energetiniame kare. Ją saugo aukštos naftos ir dujų kainos, taip pat pajamos iš naftos eksporto. Tačiau ilgainiui, kai Europa ras vis daugiau alternatyvių tiekėjų, Rusija praras didelę eksporto rinką, ir jėgų pusiausvyra pasikeis. Maskva tiesiog neturi pakankamai fizinės infrastruktūros, kad visas tiekimas būtų nukreiptas į Kiniją, net jei ten yra pakankamai paklausos.

      Pasak energetikos eksperto Antoine‘o Halffo iš Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro, Rusija „pati varo save iš Europos rinkų“. Šis buvęs Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis naftos analitikas teigė, kad Rusija daugiau nei 40% valstybės pajamų gauna iš energijos išteklių pardavimo, o pagrindinės eksporto rinkos atsisakymas yra kardinalus ir jau negrįžtamas žingsnis. Laikui bėgant Maskva praras gebėjimą organizuoti chaosą.

      „Kalbant apie energijos rinkas, ateinantys keli mėnesiai bus nenuspėjami iš dalies dėl to, kad ši situacija neturi precedento“, – sakė A. Halfas.

      Šaltinis

      Skaityti komentarus