°C
      2019 06 20 Ketvirtadienis

      Europos Taryba grąžino balsavimo teises Rusijai

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-05-17 16:00:00

      Suomijoje penktadienį per Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdį buvo priimtas sprendimas grąžinti Rusijai balsavimo teises šioje tarptautinėje organizacijoje, besirūpinančioje žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų apsauga. 

      47 valstybes vienijančios organizacijos užsienio reikalų ministrų dauguma palaikė deklaraciją, kurioje sakoma, jog visoms narėms lygiomis teisėmis turėtų būti leidžiama dalyvauti Europos Tarybos dviejų pagrindinių organų veikloje. Tai reiškia, kad Rusijai grąžinamos balsavimo teisės.

      Europos Tarybos, kurios būstinė yra Prancūzijos mieste Strasbūre, narėmis gali tapti ne vien Europos Sąjungos šalys, o Rusija yra į ją įstojusi nuo 1996 metų.

      Ši organizacija suspendavo Rusijos balsavimo teises, kai Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Ukraina ir beveik visa tarptautinė bendrija Krymo aneksiją laiko neteisėta. Suspendavus balsavimo teises, Kremlius liovėsi mokėti narystės organizacijoje mokesčius.      

      Kai kurie aukšto rango Rusijos pareigūnai grasino, kad jų šalis apskritai pasitrauks iš Europos Tarybos. Toks žingsnis reikštų, kad paprasti šalies piliečiai netektų galimybės ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), tapusiame paskutiniu vilties šiaudu praradusiems pasitikėjimą Rusijos teismais.

      Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasveikino balsavimo rezultatus ir patvirtino, kad Rusija vykdys savo įsipareigojimus, taip pat dėl narystės mokesčių. S. Lavrovas pareiškė, kad Maskva vertina Europos Tarybos „teigiamą indėlį“ sprendžiant humanitarines problemas, taip pat gerinant Rusijos teisingumo sistemą.

      Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, kad Rusija nori bendradarbiauti su Europos Taryba, dalyvaudama „lygiateisiais pagrindais“ visuose jos sprendimų priėmimo mechanizmuose.

      Penktadienį įvykęs balsavimas galimai yra pirmasis svarbus kurios nors Europos institucijos žingsnis švelninant suvaržymus ir sankcijas, paskelbtas Rusijai po Krymo aneksijos ir pastangų remti Rytų Ukrainos separatistus. Jis taip pat gali būti vertinamas kaip ženklas, jog Europoje, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje, vis aiškiau suvokiama, kad grįžimas prie geresnių ryšių su Rusija gali būti geresnė priemonė, stengiantis išspręsti Ukrainos krizę ir kitas problemas.

      Ukrainos užsienio reikalų ministras savo ruožtu netikėtai paskutinę minutę atšaukė dalyvavimą Suomijoje surengtame susitikime, veikiausiai numatydamas, kad balsuojant bus priimtas palankus Rusijai sprendimas.

      Ukrainos pasiuntinys Europos Taryboje Dmytro Kuleba savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad Ukraina ir kitos penkios šalys balsavo prieš nutarimą, jo apibūdinamą kaip „ciniškos diplomatijos“ rezultatą, stengiantis išgelbėti „ilgalaikę partnerę“.

      Prancūzija, penktadienį perėmusi pirmininkavimą Europos Tarybai, kartu su Vokietija kalbėdavo apie būtinybę susigrąžinti Rusiją milijonų paprastų rusų labui.

      Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas), vėliau penktadienį susitiksiantis su S. Lavrovu, prieš posėdį sakė, kad laikyti Rusiją izoliuotą“ neatitinka mūsų interesų“.

      „Rusija priklauso Europos Tarybai – ir turi visas su tuo susijusias teises bei pareigas“, – kalbėjo H. Maasas. Vokiečių diplomatijos vadovas taip pat išreiškė viltį, kad per ministrų susitikimą galės atlikti „ryžtingą žingsnį į priekį“.

      Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) anksčiau šį mėnesį sakė šios organizacijos pirmininkui, kad „Europos Tarybai reikia Rusijos, kaip ir Rusijai bei rusams reikia Europos Tarybos. Tai reiškia, kad jų, kaip šalies narės, teisės yra gerbiamos, bet Rusija taip pat turi vykdyti savo įsipareigojimus šiai institucijai“.

      Rusijos išstojimas iš Europos Tarybos reikštų, kad Rusijos piliečiai nebegalėtų kreiptis į EŽTT kaip ir paskutinę apeliacinę instituciją, nagrinėjant Rusijoje iškeltas baudžiamąsias bylas. Per daug metų EŽTT tapo svarbia institucija rusams, dažnai neįstengiantiems užsitikrinti teisingumo dėl korupcijos ir priklausomybės nuo vyriausybės liūdnai pagarsėjusioje teismų sistemoje.

      Iš visų praeitais metais EŽTT nagrinėtų bylų daugiau kaip 20 procentų sudarė Rusijos piliečių ieškiniai, sakoma teismo metinėje ataskaitoje.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus