Estijos vakarinėje dalyje išminuotojai, trečiadienį iškviesti dėl aptikto nesprogusio artilerijos sviedinio, nustatė, kad vietoje sprogstamojo užtaiso jame prigrūsta carinio laikotarpio Rusijos pinigų.
Sprogmenų specialistai buvo iškviesti į Helmkiulos kaimą Leneranos savivaldybėje, kur kasant žemę buvo aptiktas sprogmuo. Pasak išminuotojų, tai buvo Pirmojo pasaulinio karo laikų 150 mm kalibro artilerijos sviedinys.
Išminuotojai sviedinį išvežė sunaikinti, bet mėginant jį neutralizuoti paaiškėjo, kad viduje vietoje sprogstamosios medžiagos buvo pinigai.
Pasak grupės vyriausiojo išminuotojo Olego Šapkino, retą „lobį“ sudaro 1898–1910 metų laidos carinės Rusijos banknotai.
„Banknotų būklė buvo gera, nuo šūvio jie nenukentėjo. Buvo įvairių kupiūrų – iš viso apie 5 100 rublių suma“, – nurodė O. Šapkinas.
Anot Paveldosaugos departamento archeologijos skyriaus direktorės Ullos Kadakas (Ulos Kadakas), sviedinyje paslėptus banknotus veikiausiai specialiai norėta apsaugoti.
Kadangi pagal šį radinį įmanoma nustatyti jo savininką, „lobis“ nėra archeologinis objektas, bet gali būti laikomas kultūros vertybe. U. Kadakas išreiškė viltį, kad vietos gyventojai kartu su regiono muziejais padės išsiaiškinti radinio istoriją.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Skaityti komentarus