Donaldo Trumpo politiniai sprendimai Irano atžvilgiu labai prieštaringi, sako Austrijos laikraščio „Die Presse" korespondentas Burkhardas Bischofas. Jo nuomone, akivaizdu, kaip du kart du keturi: jei spaudimas šaliai iš išorės didėja, tada jos  „paklusnūs ir įbauginti gyventojai" susivienija ir telkiasi greta savo vadovų, net jei šie nebuvo populiarūs iki tol.

Vis dėlto JAV ir dabartinė Izraelio vyriausybė, veikianti Amerikos pusėje, vis dar nesuprato šios paprastos tiesos, teigia Austrijos žurnalistas. Pastarosiomis savaitėmis Trumpas ir Izraelio vyriausybė nuolat skatino priekabiavimą prieš Iraną ir jo režimą, grasino ir „spjovė į tarptautinius susitarimus su Teheranu", - rašo „Die Presse". Dėl to gyventojai palaiko Irano vyriausybę, Libane rinkimus laimėjo Irano sąjungininkai, o Rusija ir Kinija gauna naudą iš JAV politinių veiksmų.

Jei viskas gerai klostysis, tai situacijos pablogėjimas karo nesukels, - pažymi straipsnio autorius. Tačiau jei situacija pasisuks ne ta linkme, Artimuosiuose Rytuose gali įvykti sprogimas - ir ne faktas, kad JAV ir Izraelis iš ugnies išeis nenudegę, -  pabrėžia Bischofas. Pasak jo,  keista, kad tokioje pavojingoje situacijoje gerai žinomas Vidurio Rytų ekspertas Guido Steinbergas ragina Vokietiją nebandyti abejoti ir toliau palaikyti Irano oponentų pusę bei jų tikslą pažaboti Teheraną. Steinbergo žodžiais tariant, provakarietiškos valstybės ir artimos JAV sąjungininkės - Saudo Arabija bei Jungtiniai Arabų Emyratai, nežiūrint į visus tarpusavio nesutarimus, „iš principo nusipelno mūsų paramos“.

Tačiau, kaip primena šio straipsnio autorius, nuo 2001 m. visiems „žinomos" niokojančios Jungtinių Amerikos Valstijų „karinių avantiūrų" pasekmės Artimuosiuose Rytuose. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - JAV įsikišimas Afganistane ir Irake leido Iranui plėtoti rimtą regioninę galią. Todėl Austrijos laikraščio korespondentas mano, kad yra neprotinga palaikyti tokią Amerikos politiką.

Burkhardas Bischofas labiau pripažįsta racionalesnę profesoriaus Vali Nasro iš Johnso Hopkinso universiteto analizę. Mokslininkas įspėja dėl Trumpo ir Netanyahu dedamų vilčių į tai, kad Irano įtakos mažinimas atkurs Artimųjų Rytų tvarką. Šios viltys turi klaidingą pagrindą: „Ne Iranas buvo regione žlugusios tvarkos priežastis, taigi jo slopinimas negrąžins stabilumo". Todėl profesorius Nasras pataria JAV vyriausybei taikyti subtilesnį metodą, kuris apima bendradarbiavimą, o ne konfrontravimą su Iranu.

Galų gale, būtent JAV intervencija yra šių dienų neramumų priežastis, ji prisidėjo ir prie Irano pakilimo, ir prie to, kad Rusijai dabar tenka vadovaujantis vaidmuo regione, - sako „Die Presse“ žurnalistas. O dabar esama JAV vyriausybė nori įvykdyti eilinį režimo pasikeitimą, šįsyk Teherane, kaip neseniai pareiškė vienas iš Trumpo patarėjų? Kaip pastebėjo Artimųjų Rytų ekspertas Philip Gordon, norėtųsi tikėtis geriausio rezultato, tačiau JAV noras paspartinti Teherane režimo kaitą neatsižvelgiant į galimas pasekmes vertinamas skeptiškai, ir tokie bandymai greičiausiai gali tik pabloginti situaciją. Jo kolega iš Vokietijos Wilfried Bay yra panašios nuomonės: „Trampo politika Irano atžvilgiu labai prieštaringa".