Bendra „kovos su terorizmu“ organizacija, suformuota didžiųjų technologijų kompanijų, tokių kaip „Facebook“ ir „Microsoft“, pradės agresyviau taikytis į JAV dešiniųjų grupuotes bei manifestus jų platformose.
Anksčiau Pasaulinis interneto forumas kovai su terorizmu (angl. „GIFCT”) daugiausia dėmesio skyrė Jungtinių Tautų organizacijos nustatytoms teroristinėms grupuotėms, įskaitant ir Talibano, bei jų paskelbtiems vaizdo įrašams ir vaizdams.
Remiantis portalo „Reuters“ pateikta ataskaita, artimiausiais mėnesiais ši organizacija pradės kuruoti platesnės apimties turinį internete. Į juodąjį sąrašą bus įtraukiama visa medžiaga, kurią organizacija identifikuos kaip „užpuolikų manifestus“, dažnai susijusius su baltųjų viršenybe, taip pat dešiniųjų ir neonacių milicijos grupuotėmis, kurios tariamai kelia grėsmę.
Sistemoje jau kurį laiką buvo įtrauktos dešiniųjų grupuotės, tačiau per pastaruosius kelerius metus jų skaičius išaugo.
Į šios kovos su terorizmu grupės gretas stojo „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ platformos ir kitos didžiosios technologijų kompanijos. Bendrinimas informacija tarp įmonių leidžia joms pamatyti, koks turinys yra uždraustas, ir savo ruožtu jos gali uždrausti panašų turinį savo platformoje.
Jau anksčiau „GIFCT” buvo tikrinama teisėsaugos, organizacija buvo apkaltinta cenzūros propagavimu ir pastaruoju metu šie kaltinimai girdimi vis dažniau.
„Respublikonai nieko nepadarė, kad nuo to apsisaugotų. Juos nupirko didžiosios technologijų kompanijos. Ar pagaliau pastebite?” - rašė konservatorių žurnalistas Jack Posobiec.
„Pernelyg dideli pasiekimai veda link to, kad internete pažeidžiamos kažkieno teisės ir atimamas laisvas žodis“,- portalui „Reuters“ prisipažino „GIFCT” vykdomasis direktorius Nicholas Rasmussen. Tačiau jis tvirtino, kad „jau dabar privalome sutelkti dėmesį“ į kraštutinių dešiniųjų ekstremizmo grėsmės.
„GIFCT” piktnaudžiavimas padėtimi nėra vienintelis pavyzdys, kuomet didžiosios technologijų kompanijos savavališkai šalina vartotojų įrašus.
„ADL”, kovos su šmeižtu lyga, pirmadienį paskelbė, kad bendradarbiaus su „PayPal“, siekdami „kovoti su ekstremizmu ir neapykanta“ ir bendrai tyrinėdami „kaip ekstremistai pasinaudoja finansinėmis platformomis, kad finansuotų nusikalstamą veiklą“.
J. Bideno administracija taip pat kategoriškai kritikavo tokias platformas kaip „Facebook“, teigdami, kad jos nededa pakankamai pastangų kovodami su „dezinformacija“, skleidžiama apie „Covid-19“ vakcinas. Valdžios atstovai platformoje netgi nustatė 12 asmenų, kurie, jų teigimu, yra atsakingi už tariamą „klaidingos informacijos“ apie vakcinas skleidimą.
Senatoriai Amy Klobuchar iš Minesotos ir Ben Ray Luján iš Naujosios Meksikos netgi priėmė teisės aktus, pagal kuriuos socialinės žiniasklaidos įmonės gali būti teisiškai atsakingos už „su sveikata susijusios dezinformacijos“ paskelbimą jų platformose.
Konservatyvių pažiūrų ekspertai atsisakė šių veiksmų, teigdami, kad J. Bideno administracija ir didžiosios technologijų kompanijos cenzūruoja kalbą dėl politinių priežasčių.
Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas buvo vienas garsiausių socialinės žiniasklaidos platformų kritikų. Jo kritika dar labiau sustiprėjo po sausio 6 d. Kapitolijaus riaušių, kuomet jo paskyros buvo užblokuotos visose platformose.
Anksčiau šį mėnesį buvęs prezidentas paskelbė, jog prisijungė prie ieškinio prieš „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, kurio tikslas - „nutraukti šešėlinį blokavimą, nutildymą ir panaikinti juodąjį sąrašą“.
Skaityti komentarus