Praeitą vasarą audringame NATO viršūnių susitikime jie teigė, kad D. Trumpas savo aukščiausio rango nacionalinės apsaugos pareigūnams sakė, jog jis nemato karinės sąjungos esmės, kurią prezidentas vadino Jungtinių Amerikos Valstijų išnaudojimu.

Tuo metu D. Trumpo nacionalinės apsaugos komanda, įskaitant Jimą Mattį, tuometinį gynybos sekretorių, ir Johną R. Boltoną, nacionalinės apsaugos patarėją, sugebėjo išlaikyti Amerikos strateginį planą paslaptyje ir neužsiminti apie pasitraukimą, kuris galėjo drastiškai sumažinti Vašingtono įtaką Europoje ir paskatinti Rusiją veikti.

Šiuo metu prezidento kelis kartus pareikštas noras pasitraukti iš NATO verčia nerimauti nacionalinės apsaugos pareigūnus dėl D. Trumpo pastangų slėpti susitikimų su V. Putinu turinį net nuo asmeninių asistentų ausų ir nuo FTB atliekamo tyrimo apie vyriausybės ryšius su Rusija.

Žingsnis pasitraukti iš sąjungos svarstomas dar nuo 1949 metų, tačiau „tai būtų labiausiai žlugdantis dalykas, kurį prezidentas galėtų padaryti JAV“,- sakė Michèle A. Flournoy, gynybos sekretorė prezidento Barako Obamos valdymo laikais.

„Tai sunaikintų  kruopštų, 70 metų trukusį skirtingų vyriausybių (respublikonų ir demokratų) bandymą sukurti galingiausią ir tobuliausią sąjungą istorijoje“,- Michèle A. Flournoy teigė interviu su „The New York Times“ metu. „Ir tai būtų didžiausia Rusijos prezidento sėkmė, apie kurią Vladimiras Putinas galėjo tik pasvajoti.“

Išėjęs į pensiją admirolas James G. Stavridis, buvęs aukščiausias NATO pajėgų vadas, sakė, jog Amerikos pasitraukimas iš NATO būtų „neaprėpiama geopolitinė klaida.“

„Net kalbant apie idėją, pasitraukti iš NATO – jau nekalbant apie jos įgyvendinimą – būtų amžiaus dovana Putinui“,- sakė admirolas J. G. Stavridis.

Vyriausieji Trumpo vyriausybės valdininkai aptarė vidinius būdus, kurie padėtų išsaugoti karinę sąjungą, su sąlygą, jog bus laikomasi anonimiškumo.

Po to kai pirmadienį Baltųjų rūmų buvo paprašyta pakomentuoti esamą situaciją, vyriausiasis vyriausybės pareigūnas atkreipė dėmesį į D. Trumpo pastabas, išsakytas liepą, kai jis Jungtinių Valstijų pasišventimą NATO vadino „labai stipriu“, o sąjungą „labai svarbia“. Pareigūnas atsisakė pakomentuoti daugiau.

Amerikos nacionalinio saugumo pareigūnai tiki, kad Rusija labai stengiasi pakenkti Jungtinių Valstijų ir Europos solidarumui po to, kai ji aneksavo Krymą 2014 metais. Jos tikslas - išbalansuoti NATO, kuri Maskvai kelia grėsmę.

Numanomas Rusijos kišimasis į Amerikos rinkimus ir bandymas užkirsti kelią buvusioms satelitinėms valstybėm prisijungti prie aljanso, susilpnino tai, ką ji laiko artimiausiu priešu, teigė Amerikos valdininkai. Susilpnėjus NATO, sakė jie, V. Putinas įgautų daugiau laisvės elgtis taip, kaip jis nori, Rusija taptų Europos ir Jungtinių valstijų atsvara.

Amerikos pasitraukimas iš sąjungos užbaigtų tai, ką V. Putinas stengiasi pasiekti, sakė pareigūnai – atliktų sunkiausią ir kritiškiausią Rusijos lyderio darbo dalį už jį.

Kai D. Trumpas pirmą kartą iškėlė pasitraukimo iš sąjungos mintį, vyriausieji administracijos valdininkai nebuvo tikri, ar jis kalba rimtai. Tačiau prie šios minties jis grįžo kelis kartus, teigė pareigūnai, o tai sukėlė daugiau nerimo.

Tai, kad D. Trumpas nemėgsta tarptautinių sąjungų bei Amerikos įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms, nėra paslaptis.  

Prezidentas kelis kartus viešai metė iššūkį ar pasitraukė iš karinių bei ekonominių partnerysčių, nuo Paryžiaus klimato susitarimo iki Azijos – Ramiojo vandenyno šalių pakto. Jis kvestionavo Jungtinių valstijų karinę sąjungą su Pietų Korėja ir Japonija bei pranešė, jog traukia Amerikos pajėgas iš Sirijos iš anksto nepasitaręs su Amerikos vadovaujamos koalicijos sąjungininkais tam ,kad nugalėtų Islamo valstybę.

NATO nusprendė balandį surengti lyderių susitikimą Vašingtone, kad paminėtų 70-ąjį jubiliejų, panašų į 50-ąjį jubiliejų, kurį rengė prezidentas Bilas Clintonas 1999 metais. Tačiau šių metų susitikimas buvo atmestas dėl užsienio reikalų ministrų suvažiavimo, tad kai kurie diplomatai bijo, jog D. Trumpas gali pasinaudoti Vašingtono viršūnių susitikimu, kad atnaujintų sąjungos atakavimą.

Lyderiai šiuo metu planuoja susitikti 2019 metų pabaigoje, bet ne Vašingtone.

D. Trumpo gąsdinimai pasitraukti  privertė pareigūnus pasistengti, kad kasmetinis NATO lyderių suvažiavimas Briuselyje praeitą liepą, nevirstu katastrofa.

Vyriausieji nacionalinio saugumo pareigūnai jau paskatino karinio aljanso ambasadorius susitarti įgyvendinti kelis NATO tikslus – įskaitant bendrą gynybą nuo Rusijos – prieš viršūnių susitikimą tam, kad paslėptų tai nuo D. Trumpo.

Tačiau D. Trumpas apvertė procesą aukštyn kojomis. Vienas iš susitikimų liepos 12-ąją turėjo būti apie Gruziją ir Ukrainą – dvi NATO nepriklausančios narės trokštančios prisijungti prie sąjungos.

Priimtas protokolas teigia, jog aljanso narės negali aptarinėti vidinių reikalų prie NATO nepriklausančių narių. Tačiau, kaip dažniausiai būna, D. Trumpas nepakluso nusistovėjusioms taisyklėms, pasak keleto amerikiečių ir Europiečių, buvusių kabinete.

Jis priekaištavo Europos šalių valdžioms, nes jos nemoka pakankamai bendrų gynybos išlaidų, todėl Jungtinės valstijos turi vilkti didžiulę naštą. Jis išreiškė nusivylimą, nes Europos lyderiai tą minutę nepasisiūlė išleisti daugiau pinigų. Jis nesuprato, kai keli žmonės bandė paaiškinti, kad išlaidų kiekį nusistato kiekvienos šalies parlamentas individualiai, sakė Amerikos ir Europos valdininkai.

Kitame lyderiu suvažiavime, tame pačiame viršūnių susitikime, D. Trumpas buvo nustebintas Jenso Stoltenbergo, NATO generalinio sekretoriaus.  

Remdamas D. Trumpo poziciją, J. Stoltenbergas paskatino sąjungininkes padidinti išlaidas ir garbinti Jungtines valstijas, kurios rodo tokį gerą pavyzdį – įskaitant padidintas karines išlaidas Europoje. Tuo metu, pasak vieno iš pareigūno, kuris buvo kabinete. D. Trumpas pakratė galvą ir pažvelgė į Amerikos valdininkus, stovėjusius už jo, nustebintas J. . Stoltenbergo pastabų ir išdavikiško jo administracijos dėmesio nekreipimo į šalies išlaidų planus.

D. Trumpas atrodė susierzinęs, sakė pareigūnai susirinkime, dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir jos šalies karinių išlaidų, kurios siekia vos 1prc. bendro vidaus produkto.  

Pavyzdžiui, Jungtinių valstijų karinės išlaidos siekia 4 proc. nuo bendro vidaus produkto, tad D. Trumpas išplūdo sąjungininkes, nes šios nesugeba įgyvendinti NATO nustatyto 2 proc. nuo BVP tikslo. Viršūnių susitikime jis nustebino lyderius, reikalaudamas 4 proc. – tikslas, kuris galiausiai taps neįmanomu daugeliui sąjungininkių. Jis taip pat gąsdino, jog Junginės valstijos „patrauks savais keliais“, jei karinės išlaidos kitose NATO šalyse nepadidės.

Viduryje A. Merkel kalbos, D. Trumpas vėl sulaužė protokolo taisykles, atsikeldamas ir išeidamas, šokiruodamas ten sėdėjusius asmenis, teigė Amerikos ir Europos valdininkai, kurie buvo ten. Tačiau prieš išeidamas, prezidentas praėjo už A. Merkel ir pertraukė jos kalbą, pavadindamas ją puikia lydere. Pritrenkti ir jausdami palengvėjimą, jog D. Trumpas netęsė lyderių žlugdymo, žmonės kabinete ėmė ploti.

Pabaigoje, NATO lyderiai viešai dokumentavo skirtumus, trukdančius vienodai atstovauti sąjungos. Tačiau tiek Europos lyderiai, tiek Amerikos valdininkai po dviejų dienų  Briuselyje išvyko drebantys ir nerimaujantys, kad D. Trumpas vėl ims gąsdinti pasitraukimu iš sąjungos.  

D. Trumpo NATO skepticizmas – pamatinis tikėjimas, sako vyriausybės pareigūnai, artimas jo troškimui nusisavinti Irako naftą. Kol pareigūnai aiškino daugybę kartų, kodėl JAV negali pasiimti Irako naftos, D. Trumpas grįžta prie šios problemos kas kelis mėnesius.

Panašiai vyksta ir dabar, kai pareigūnai manė, jog NATO narystės problema buvo išspręsta, D. Trumas vėl prabyla apie norą palikti sąjungą.

Bet koks D. Trumpo žingsnis, nukreiptas prieš NATO, greičiausiai susilauktų kongreso atsako. Amerikos politika dėl Rusijos yra vienintelė sritis, kur kongreso respublikonai pastoviai priešinasi D. Trumpui, įskaitant naujas sankcijas Maskvai bei kritikuodami jo šiltą liepos 16-osios naujienų konferenciją su V. Putinu, Helsinkyje, Suomijoje.  

Pasak Vašingtono sutarties 13-ojo straipsnio, NATO narės gali pasitraukti praėjus metams po pranešimo apie pasitraukimą. Toks tarpas suteiktų šansą kongresui pabandyti užkirsti kelią D. Trumpui pasitraukti.

„Tai įspėjimas, kad prezidentas pastoviai teigia, jog NATO neprisideda prie bendro Jungtinių Valstijų ar tarptautinių bendruomenių saugumo“,- sakė senatorė Jeanne Shaheen, Naujojo Hempšyro demokratė, kuri yra viena iš įstatymų leidėjų, remianti pareigybę sustabdyti D. Trumpą nuo pasitraukimo iš karinės sąjungos. „Senatas žino geriau ir yra pasiruošęs apginti NATO.“

Pasak „Ronald Reagan“ instituto atliktos apklausos, NATO populiarumas visuomenėje vis dar didelis. Tačiau aljansas tapo labiau partizaniniu klausimu, kur demokratai rodo didelį susidomėjimą, o respublikonai remia sušvelninimą.

Kay Bailey Hutchison, Vašingtono ambasadorė NATO ir buvusi respublikonų senatorė, siekia suformuoti paramos grupę kongrese aljansui palaikyti, įskaitant dvišalės rėmėjų grupės formavimas.  

Net jei kongresas pasistengtų užkirsti kelią pasitraukimui, D. Trumpo pareiškimas, jog jis nori pasitraukti, skaudžiai paveiktų NATO. Sąjungininkės jaučia grėsmę iš Rusijos ir ima abejoti, ar D. Trumpas išsiųstų kariuomenę padėti joms.

Atsistatydinimo laiške praeitą mėnesį Jimas Mattis pabrėžė savo atsidavimą Amerikos aljansams, norėdamas sukritikuoti D. Trumpo principus. J. Mattis sakė, jog jis norėtų dalyvauti kitame NATO susitikime vasario gale, tačiau D. Trumpas išvijo jį dar prieš Naujus metus.

Manoma, kad laikinai einantis gynybos sekretoriaus pareigas Patrick M. Shanahan remia sąjungą. Bet jis taip pat teigė, kad Pentagonas neturėtų būti „departamentas, sakantis ne“ prezidentui.

Europos ir Amerikos pareigūnai sakė, jog J. Mattis buvimas, buvusio geriausio NATO vado, patikino sąjungininkes, kad vyriausieji Trumpo administracijos pareigūnai palaiko juos. Jo išėjimas iš Pentagono, paskatino kai kurių Europos diplomatų nerimą, jog saugumo šydas dingo.