Kur slypi yra Japonijos žmonių ilgaamžiškumo paslaptys?

Galvoju - ramybėje. Kiekvienas stengiasi dirbti savo darbus, nesikiša, nepergyvena ten, kur nereikia. Pas juos viskas apskaičiuota. Tarkim, vyksta žemės drebėjimas, o jie puola žiūrėti į telefoną. Ten bus informacija: reikia slėptis ar čia tiesiog nedidelis žemės drebėjimas. Jie yra ramūs ir neužkrauna galvos tuo, kuo nereikia. Antra paslaptis – maistas. Jie valgo išskirtinai sveiką maistą. Pavyzdžiui, parduotuvėje per dieną gali tą pačią prekę nukainuoti kelis kartus. Jeigu dieną žuvis kainuoja įprastinę kainą, tai vakare jau penkis kartus pigiau. Tiesiog kitai dienai prekės neturi likti. Jeigu neparduos, tai veš utilizuoti. Pas mus, deja, to nėra. O pas japonus pasenusių prekių tiesiog neturi būti. Kartą uždaviau kvailą klausimo : “Kokia čia žuvis? Fukušimos įvykiai ką tik buvo, radioktyvios medžiagos ir pan.” Į mane pažiūrėjo kaip į durnių (juokiasi). Atsakymas buvo: “ Kaip, treneri, galima parduoti užkrėstą žuvį? Taigi mes čia visi valgom”. Žuvis juk nuo Aliaskos krantų, nuo Čilės krantų. Jeigu Lietuvoje kokia prekė “paeis kaip už gerą”, Japonijoje, tai būtų tiesiog nepadoru. Ypatingą dėmesį jie skiria maisto kultūrai.

Įprastinės rytinės mankštos Japonijoje. Ar to nereiktų Lietuvoje?

Dar tarybiniais laikais buvo rytinė mankšta. Visi darbuotojai biuruose, mokyklose pakildavo 10 minučių mankštai. Laikas būdavo, berods, 10:50. Aš, kaip treneris ir sporto žmogus manau, kad sporto niekada nebus per daug. Reikia protingai išnaudoti sąlygas. Japonijoje sąlygos sportui geresnės. Jie turi, tarkim, neblogus teniso kortus ir sportuoja nuo ryto iki vakaro. Aš manau, sporto niekada nebus per daug.

Apibūdinkite japonų bendravimo kultūrą.

Kas man labiausiai įstrigo, tai pagarba žmogui. Nežiūrint nei į statusą, luomą ar turtinę padėtį, pagarba žmogui visada išlieka. Tarkim, viešbutyje ateina žmonės pasipuošę su smokingais, kimono ir viešbučių kambarinės yra priimamos kaip lygiaverčiai žmonės. Džentelmenas su smokingu nusilenkia, praleidžia į priekį kambarinę ir tai yra normali įprastinė situacija. Praktiškai visada vienas pro kitą praeidami žmonės linkteli galvą: ar tai bus kavinė, ar restoranas, ar ofisas. Mums labai trūksta tiesiog paprastos pagarbos vienas kitam.

Ką valgo japonai ryte, per pietus, vakare?

Ryžius. Beveik visada visur turi būti ryžiai. Mačiau jų pagarbą ryžiams. Neduok Dieve nukris nors vienas ryžio grūdas, jie taip nepaliks, pakels ir įdės į lėkštutę. Nepaliks lėkštėje ryžių. Su tais pagaliukais, atrodo, nelengva sugraibyti visus ryžius, bet japonas sugraibys. Pas mus buvo branginama juoda duona kasdieninė, deja, pagarba jai neišliko. Pas japonus be ryžių tiesiog niekur. Pagrindinis jų maistas: ryžiai, daržovės, žuvis. Valgo ir vaisius, valgo ir mėsą. Iš vis ten maisto kultūra kitokia, nei kitur. Nuvažiuokime, tarkim, į Turkiją, į viešbutį, kur viskas įskaičiuota. Žmonės prisideda krūvas maisto, palieka pusę, tada eina kito įsideda. Pas japonus taip nėra, ten pagarba maistui, kaip ir pagarba žmogui išskirtinė. Tarkim, pakviečia klubo rėmėjai vakarienės. Vakarienę sudaro 9-13 patiekalų. Duoda labai nedideles lėkštutes – mažesnes už kavos puodelį. Vyrauja maisto įvairovė: daržovės, kiaušinis, sumaišytas su jūros moliusku, daugiau įvairesnių produktų. Nėra tokio gobšumo – poreikio daug prisivalgyti. Nedaug pas juos ir storų žmonių, nuo seno jie yra išmokyti kultūringai maitintis. Valgoma visko po truputi, gerbiant tuos maisto produktus.

Kodėl Japonija yra viena iš  galingiausių, moderniausių ir turtingiausių pasaulio šalių? Tai kelia nuostabą, nes didžiąją Japonijos dalį užima kalnai, dirbamos žemės mažai, nėra gamtinių išteklių.

Galvoju, kad pirmiausia dėl to, jog ten priimti protingi įstatymai, kurie skatina vystyti pramonę. Man teko bendrauti su rėmėjais. Vienas iš jų sako : „Va tiek ir tiek pelno turime metų pabaigoje, bet aš iš to nieko negaliu pasiimti. Tiksliau, galiu pasiimti, bet aš tada valstybei turėsiu sumokėti 75 procentus pajamų mokesčio,o jeigu aš visą pelną ar pelno dalį skiriu toliau vystyti gamybą, aš mokėsiu mokesčius nuo 5 procentų“. Jų tikslas – visą laiką ką nors ugdyti, vystyti. Mūsų komanda turėjo apie 500 sponsorių. Kokie tie sponsoriai? Kepykla, kirpykla, braškių augintojai, vaistinės ir pan. Kodėl taip yra? Jeigu jie investuoja, kažkam padeda, jiems būna mažesni mokesčiai. Teko diskutuoti su Lietuvos politikais apie šį modelį. Deja, viskas atsiremia į vartojimą. Ten žmonių yra daug – 130 milijonų todėl ir apyvarta yra daug didesnė. Pas mus, deja, ne tie tempai.

Dar įtakos turi ir jų kultūra. Dar nebuvau tokių žmonių matęs – tai darbščiausi žmonės pasaulyje. Jeigu darbo laikas klube yra iki 18 h, važiuoji 20:30 pro šalį ir matai - dega šviesa. Gal dirba dar? Sustojam – pasižiūrim, iš tiesų dirba. Jeigu klube yra 14 žmonių, tai 8 iš jų dirba. Mane tai stebina. Jeigu pas mus darbas iki 17 h, tai jau 15 h nelabai rasi dirbančių panašiose įstaigose, o ten taip. Namuose, kai gyvenau privačiame rajone, teko matyti kaip žmonės užsideda skrybėles, ravi, augina daržoves ir dirba, ir dirba. Treniruotėse, pasakiau žaidėjui, nori pakliūti į Japonijos rinktinę, tau reikia po kiekvienos treniruotės pasilikti po 20 – 30 minučių papildomai padirbėti. Tą pačią dieną vaikinas papildomai padirbėjo gerokai ilgiau, užteko tik pasakyti ir jis dirbs iki vakaro. Tai stebėtinas tautos darbštumas. Yra lojalumo valandos, ateiti prieš darbą, pasilikti po darbo, nors už tai nėra mokama.

Ar japonams būdingas pavydo jausmas?

Aš galvoju, kad tai visur yra. Aišku, ta bendravimo kultūra neleidžia veido grimasomis parodyti, kad nepatenkintas esi. Tarkim, būna nusiminę, kodėl treneris neleido manęs šiandien į starto penketuką. Jie labiau viduje užsidaro. Reikia tada su jais kalbėti, nes jie, pavyzdžiui, dvi dienas tada gali nevalgyti.

Koks japonų požiūris į alkoholį?

Jie alkoholį vartoja, bet labai saikingai. Jeigu koks nors balius, tai ir vadovai pakviečia paragauti tiek maisto, tiek ir gėrimų. Bet jiems 1-2 bokalų alaus pilnai užtenka. Neteko matyti, kad piktnaudžiautų daug ar ilgai. Renginys paprastai trunka dvi valandas. Mane tai stebina – mokėjimas linksmintis maloniai ir gražiai. Viskas yra su saiku – trumpi, gražūs baliai.