°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Abiy Ahmedas: svaiginantis žmogaus, bandančio pakeisti Etiopiją, iškilimas

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-10-11 21:00:00

      Į šlovės viršūnę staiga iškilęs Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas) yra neturtingų kaimiečių sūnus, šnipų bosas ir žmogus, stovintis už svaiginančių bandymų reformuoti greičiausiai augančią Afrikos ekonomiką, o su šalies kaimynėmis užgydyti konfliktų paliktas žaizdas.

      Penktadienį šiai neįtikėtinai, pavojų kupinai istorijai buvo parašytas dar vienas skyrius: A. Ahmedui paskirta Nobelio taikos premija.

      2018-ųjų balandį tapęs Etiopijos premjeru, 43 metų A. Ahmedas agresyviai vykdė politiką, galinčią apversti šalies visuomenę ir performuoti dinamiką už jos sienų.

      Vos per pusę metų po prisaikdinimo jis susitarė dėl taikos su sena prieše Eritrėja, paleido iš kalėjimų disidentus, atsiprašė už valstybės brutalumą ir priėmė atgal į šalį ginkluotas grupes, kurias jo pirmtakai vadino teroristais.

      Neseniai jis ėmėsi plėtoti savo viziją ekonomikai ir dėti pamatus rinkimams, kurie planuojami kitų metų gegužę.

      Tačiau analitikai nerimauja, kad A. Ahmedo politika yra gerokai per greita senajai politikos gvardijai ir, tuo pačiu, nepakankama bei pavėluota piktam šalies jaunimui, kurio protestai iškėlė jį į valdžią.


      Nepaisydami iššūkių A. Ahmedo sąjungininkai prognozuoja, kad didelės jo asmeninės ambicijos paskatins jį tolesniems dideliems darbams.

      Verslininkas ir A. Ahmedo draugas Tareqas Sabtas (Tarikas Sabtas) sako, kad tarp pirmųjų jį pribloškusių dalykų, kai jie susipažino, buvo premjero veržlumas: „Visuomet sakydavau draugams, kad kai šis žmogus ateis į valdžią, Etiopijoje pamatysite dideles permainas.“

      Miegojo ant grindų

      Vakariniame Bešašos mieste musulmono ir krikščionės šeimoje gimęs A. Ahmedas „užaugo miegodamas ant grindų“ elektros ir vandentiekio neturinčiuose namuose.

      „Vandens mes atsinešdavome iš upės“, – sakė jis daug temų apėmusiame interviu radijui „Sheger FM“ praėjusį mėnesį. Premjeras jame prisipažino, kad iki septintos klasės net nebuvo matęs elektros ir asfaltuoto kelio.


      Tačiau A. Ahmedas greitai darė pažangą kopdamas karjeros laiptais valdančiojo Etiopijos liaudies revoliucinio demokratinio fronto (EPRDF) sukurtose jėgos struktūrose po to, kai 1991 metais šis frontas perėmė valdžią iš Dergo karinės chuntos.

      Dar būdamas paauglys šis prie technikos linkęs jaunuolis tapo kariuomenės radistu.

      Prieš patekdamas į vyriausybės struktūras ir tapdamas Etiopijos kibernetinio šnipinėjimo skyriaus Informacinio tinklo saugumo agentūros įkūrėju ir vadovu, kariuomenėje jis buvo užsitarnavęs pulkininko leitenanto laipsnį.

      Vėliau jis buvo paskirtas sostinės Adis Abebos ministru ir partijos atstovu savo gimtajame Oromijos regione.


      Nepraleido progos

      2015 metų pabaigoje pradėjo klostytis aplinkybės, padėjusios A. Ahmedui užimti aukštą postą.

      Vyriausybės planas išplėsti sostinės administracines ribas, perkeliant jas į sostinę supantį Oromijos regioną, išprovokavo oromių, didžiausios šalies etninės grupės, vadovaujamus protestus. Oromių ir antros didžiausios etninės grupės amharų protestuotojai ribų perkėlimą traktavo kaip jų žemių užgrobimą.

      EPRDF panaudota frontui įprasta taktika – nepaprastosios padėties įvedimas ir masiniai suėmimai – padėjo užgniaužti protestus, bet neišgydė žmonių nuoskaudos.

      Po tuometinio ministro pirmininko  Hailemariamo Desalegnio (Hailemariamo Desalenio) staigaus atsistatydinimo daugelis ėmė būgštauti dėl galimų kovų dėl valdžioje pačioje EPRDF koalicijoje, arba net koalicijos iširimo, galinčio sukelti pavojingą valdžios vakuumą.

      Tuomet koalicijos narės nusprendė premjeru paskirti A. Ahmedą, tapusį pirmuoju vyriausybei vadovaujančiu oromiu.

      „Jis buvo vienintelis, kuris galėjo išgelbėti EPRDF“, – sakė A. Ahmedą į jo pirmąjį susitikimą su JAV gyvenančia Etiopijos diaspora lydėjęs žurnalistas Mohammedas Ademo (Mohamedas Ademas) pernai.

      „Jaučiu, kad jis ruošėsi šiai akimirkai visą savo gyvenimą“, – kalbėjo jis.

      Vadovaudamas vyriausybei A. Ahmedas bandė daryti įtaką įvykiams visame Somalio pusiasalyje ir sulaukė kritikos, kad per daug visko imasi iš karto.

      Jis ne tik siekė susitaikymo su Eritrėja, už kurį buvo įvertintas Nobelio premija, bet ir atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaudamas sprendžiant politinę krizę Sudane, taip pat bando atgaivinti Pietų Sudano taikos susitarimą.

      Tačiau lieka neaišku, ar kurias nors iš šių iniciatyvų galiausiai vainikuos sėkmė.

      Daugelio didžiausiu A. Ahmedo šios dienos pasiekimu laikomą taikos susitarimą su Eritrėja vis tik temdo realios pažangos tokiais svarbiais klausimais kaip sienų nustatymas trūkumas.  

      „A. Ahmedas turi realių pergalių užsienio politikoje, tačiau užsienyje esama tam tikro klaidinančio optimizmo, kad jis gali pertvarkyti Somalio pusiasalį“, – sakė strateginių studijų centro „American Enterprise Institute“ (AEI) Rytų Afrikos ekspertas Jamesas Barnettas (Džeimsas Barnetas).

      „Somalio pusiasalis yra nepastovus. Skeptiškai vertinu galimybę vienam lyderiui įveikti dešimtmečius trukusį konkuravimą ir nepasitikėjimą“, – nurodė jis. 


      Bandymas nužudyti

      Tačiau neatidėliotini reikalai Etiopijoje gali priversti A. Ahmedą artimiausiais mėnesiais visą savo dėmesį sutelkti į vidaus politiką.

      Vienas svarbesnių jo laukiančių uždavinių yra patikimų rinkimų organizavimas iki kitos gegužės – dabar numatyto rinkimų termino. A. Ahmedas nori tokios pergalės, kuri parodytų, kad jis gavo plačiosios visuomenės mandatą.

      Bet pirmiausia jam reikia įveikti sudėtingus iššūkius, susijusius su šalies saugumu.

      Dėl pastaraisiais metais išaugusios smurto tarp etninių bendruomenių bangos Etiopijoje savo namus pernai paliko daugiau žmonių nei kurioje kitoje šalyje.

      Praėjusį birželį A. Ahmedo išlikimui valdžioje buvo iškilusi reali grėsmė, ginkluotiems užpuolikams nužudžius kelis aukšto rango pareigūnus, įskaitant vieną iškilų regiono vadovą ir kariuomenės vadą. 

      Atrodo, kad premjeras gerai supranta jam gresiančius pavojus ir kartais viešai užsimena apie pasikėsinimus į jo gyvybę, tarp jų granatos susprogdinimą jo rėmėjų mitinge, praėjus dviem mėnesiams po jo atėjimo į valdžią.

      Tačiau kol kas interviu „Sheger FM“ jis patikino, kad padėtį kontroliuoja.

      „Jau buvo daug bandymų, bet mirtis nenorėjo pas mane ateiti, – kalbėjo jis. – Mirtis manęs vengė.“

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus