Nepaisant skeptikų nuomonės ir vieno “SpaceX” įkūrėjų Elono Musko nuogastavimo, jog yra 50% šansas, kad raketa gali sprogti nepasiekusi orbitos, raketa sėkmingai įvykdė didžiąją dalį tikslų. Kompiuterinėje simuliacijoje, vaizduojančioje “Falcon Heavy” skrydį  jeigu viskas vyktų sklandžiai, matoma, jog du pagalbiniai moduliai, atsikabinę nuo pagrindinio, apsisuka ir nusileidžia ant jiems skirtų nusileidimo stotelių. Tada pagrindinis modulis, paleidęs krovinį nusileidžia ant plūdrios platformos jūroje. Deja, bandomajame skrydyje, nusileidžiant pagrindiniui moduliui, dviems iš trijų variklių neįsijungus, šis į jūrą rėžėsi 500km/h greičiu, 100m. nuokrypiu nuo tikslo. Sveiki likę pagalbiniai moduliai ir krovinys įrodė, jog “SpaceX” raketos gali būti panaudotos kelis kartus. Paprastai bandomojo skrydžio kroviniu tampa tam tikro svorio cemento kubas arba vandens  talpyklos. Tačiau šiuo atveju buvo pasirinktas spalvingesnis krovinys - 100 000 dolerių kainuojantis raudonos spalvos asmeninis Elono Musko automobilis “Tesla Roadster”. Raudonos spalvos automobilis pasirinktas dėl to, jog “SpaceX” buvo įkurta tikintis realizuoti keliones į Marsą - raudonąją planetą. 

Prognozuojama, jog jis skries asteroidų diržo tarp Marso ir Jupiterio link. Automobilyje įsodintas kosmonauto manekenas, pavadintas “Starman”, bendravardės David Bowie dainos “Starman” garbei. Be to, mašinoje visą laiką groja ši daina. Jos kelionę 12h buvo galima stebėti tiesiogiai.  Vėliau kamerų baterija nusėdo. Automobilyje taip pat yra keletas mažų staigmenų - ant “Tesla Roadster” elektronikos detalių užrašyta “Made on Earth by humans” (“Pagamino žmonės Žemėje”), miniatūriniai to kosmonauto ir automobilio modeliai, fantastinė Isaac Asimov knygų Trilogija “Fondas” bei  išgraviruoti daugiau nei 600 “SpaceX” darbuotojų vardai. Taip pat ekranėlyje prie vairo didelėmis raidėmis parašyta “Don’t Panic!” (“Nepanikuok!”). 

Ką tai reiškia žmonijai?

Ilgalaikė “SpaceX” vizija - komercinės kelionės raketomis ir galiausiai - kelionės į marsą. 

Svarbiausia, jog “SpaceX” raketas galima panaudoti kelis kartus, todėl jų kaina gerokai mažesnė. Be to, jas gamina privati kompanija, kuri nėra interesuota švaistyti lėšų.

Vieno “Falcon heavy” paleidimo kaina - 90mln., o “Boeing” priklausančiai “Delta Heavy”  -  435mln.

Tikimasi, jog sėkmingas “Falcon heavy” paleidimas, įrodęs, jog raketos gali kainuoti pigiau, nei buvo manoma,  įžiebs privačių įmonių lenktynes, siekiant užimti rinką, orientuotą į kosmosą. To pasekmė gali būti žaibiškas raketų tobulėjimas, prilygstantis XIXa. pramonės perversmui,  leisiantis mokslininkams geriau ištirti kitas planetas ir smarkiai praturtinti mūsų žinias apie kosminius kūnus. Realistiškesnė ir mūsų erai tikimesnė idėja - “Falcon Heavy” prototipai bus naudojami nešti kroviniams į kosminę stotį (potencialiai kelias), bendradarbiaujant su NASA.