Šiuolaikiniam žmogui smegenys dažniausiai tampa ne sąjungininku, o priešu. Ar galima pakeisti šią situaciją? Kaip susijęs smegenų neuroplastiškumas ir meditacija? Ar nuo senų laikų žinoma praktika gali padėti šiuolaikinio didmiesčio gyventojui?

Smegenų neuroplastiškumas - kas tai?

Smegenų nervinės ląstelės bei už informacijos perdavimą atsakingų neuronų grandinės turi savybę atsinaujinti. Tai paaiškina situacijas, kai žmogus po sunkaus insulto ar trauminio smegenų sužalojimo grįžo į įprastą gyvenimą. Taip atsitinka dėl smegenų sąveikos su išorine aplinka: būtent tokios sąveikos procesą neuropsichologė Celeste Campbell apibūdina kaip neuroplastiškumą. Moksliniu požiūriu smegenų neuroplastiškumas yra smegenų neuronų grandinių gebėjimas pakeisti žmogaus elgesį, reaguojant į gaunamą informaciją.

Paprasčiau tariant, neuroplastiškumas yra mūsų smegenų gebėjimas prisitaikyti.

Visą gyvenimą žmogaus smegenys prisitaiko prie to, kas vyksta, ląstelės pertvarkomos pagal žmogaus poreikius ir jo patirtį. Nubrėžus paralelę su kompiuteriu, galima teigti, kad žmogaus smegenys, kaip ir kompiuterio procesorius, reikalauja nuolatinio atnaujinimo. Tačiau vietoj naujų programų mūsų smegenims reikia nuolatinių treniruočių, kurios paspartins naujų nervinių jungčių kūrimo procesą, todėl leis žmogaus gebėjimams aktyviau vystytis. Kaip ir bet kuri kita praktika, smegenų treniruotės turi būti nuolatinės.

Smegenų neuroplastiškumo tyrimas buvo pradėtas palyginti neseniai. Tačiau jau dabar mokslininkai kategoriškai pareiškia, kad neuroplastiškumas yra įtrauktas ne tik į chemikų, bet ir į psichologų mokslinių interesų spektrą, nes tai suteikia pagrindo manyti, kad mūsų smegenyse paslėptos galimybės yra praktiškai neribotos. Tai reiškia, kad neuroplastiškumas artimiausiu metu gali pakeisti požiūrį ne tik į žmogaus elgesį, bet ir į jo mokymąsi.

Smegenų lavinimas kiekvieną akimirką

Kadangi smegenų neuroplastiškumas keičiasi veikiant išorės veiksniams, vadinasi žmogus gali sąmoningai paveikti šį procesą. Smegenys, kaip ir žmogaus raumenys, turi būti nuolat treniruojamos, kitaip jos blogiau susidoros su savo pareigomis. Ir jei pagrindinis kūno priešas yra sėslus gyvenimo būdas, tai smegenims toks priešas bus rutina. Jei žmogaus gyvenimas labiau primena „Švilpiko dieną“ (filmas - red.pastaba), tada nerviniai ryšiai reaguos taip pat: jie pradės užmigti, kūnas dirbs autopilotu, nedalyvaujant smegenims.

Štai pavyzdys iš  „Švilpiko dienos“: kiekvieną dieną iš taško A į tašką B važiuojate tuo pačiu maršrutu, negalvodami, ar jūsų maršrutas yra optimalus. Kiekvieną dieną kelyje praleidžiate 2 valandas. Asmuo, turintis didesnį neurolastiškumą, apsvarstys kelias alternatyvas ir pasirinks geriausią.

Taip mokslininkai paaiškina daugelio sėkmingų žmonių genialumą. Taigi, pavyzdžiui, menininkas Picasso nuolat mokėsi kažko naujo, jis stengėsi išmokti to, ko iki tol negebėjo daryti. Leonardo da Vinci taip pat išsaugojo savyje smalsumą. Svarbu prisiminti, kad kuo daugiau pratimų naudosite, tuo lankstesnės bus jūsų smegenys. Siūlome apsvarstyti kitas galimybes, kaip padidinti smegenų plastiškumą.

Joga ir smegenų neuroplastiškumas

Kas bendro tarp jogos ir smegenų neuroplastiškumo? Padarę vieną ar kitą asaną ant kilimėlio, dažnai atsiduriame ne visai pažįstamoje, o kartais ir nepatogioje padėtyje. Tačiau būtent taip, kintant raumenų įtampai ir atsipalaidavimui, mūsų kūnas įgyja norimą lankstumą, plastiškumą. Kaip ir kūnas, smegenys, atsidūrusios nepažįstamoje padėtyje, pradeda ieškoti išeities iš sunkios situacijos. Būtent tai prisideda prie smegenų žievės plastiškumo didėjimo.

Svarbu prisiminti, kad nervų jungtys tampa stabilios po septynių treniruočių (kasdien treniruojantis prireikia septynių dienų). Šis laikotarpis yra optimalus, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, nors vyresnio amžiaus žmonių suvokimo greitis yra mažesnis. Smegenims lavinti reikia ne daugiau kaip trisdešimt minučių per dieną, o pratimų, skirtų smegenų neuroplastiškumui ugdyti, pasirinkimas yra gana platus. Lengviausias pratimas yra kasdieninio maršruto keitimas: einant namo kitu keliu jūsų smegenys veiks kitaip.

Užsienio kalbos mokymasis gali būti dar efektyvesnis būdas. Be to, galima treniruoti smegenų neuroplastiškumą net pakeliui į darbą. Pavyzdžiui, matome prie automobilio stiklo prikabintą baudos kvitą. Kas nutiko vairuotojui? Kodėl jis pažeidė taisykles? Keliami klausimai lavina smegenis ir aktyvina jų veiklą.

Kitas galingas metodas taip pat yra panašus į jogos praktiką. Mokslininkas Lawrence'as Katzas siūlo pažįstamus dalykus apversti aukštyn kojomis. Pavyzdžiui, pakabinkite kalendorių atvirkščiai. Mūsų smegenys nekreipia dėmesio į dalykus, prie kurių yra pripratę, tačiau kai tik objektas pakeičia savo padėtį erdvėje, mūsų smegenys sujungia abstraktų mąstymą, suaktyvina mąstymo procesą. Šis pokytis sulaužo mąstymo modelius ir sustiprina nervinius ryšius.

Nepamirškite apie įprastą asanų praktiką. Jogos pratimai, kvėpavimo praktikos taip pat padeda padidinti smegenų plastiškumą. 

Meditacija ir neuroplastiškumas

Viena iš praktikos formų, neatsiejamai susijusių su joga, yra meditacija. Meditacinės praktikos žmogų panardina į ramybės būseną. Verslo pasaulis jau seniai įvertino meditacijos naudą: didelių įmonių vadovai savo užimtame grafike išskiria laiko, kad pabūtų vieni su savimi. Tačiau, kaip neseniai įrodė mokslininkai, be ramybės, meditacija turi tiesioginį poveikį smegenų žievės plastiškumui.

Amerikiečių neurologas Richardas Davidsonas iš Viskonsino universiteto atliko tyrimą, kuriame dalyvavo Dalai Lamos studentai, kurių meditacijos praktika svyruoja nuo 5000 iki 10000 valandų. Smegenų tyrimas ir EKG rezultatai iš bandomosios grupės parodė, kad medituojančių smegenyse padidėjo gama bangų aktyvumas, palyginti su tais, kurie savo gyvenime nenaudoja tokios praktikos.

Verta paminėti, kad padidėjęs gama aktyvumas buvo pastebėtas tose smegenų srityse, kurios yra atsakingos už gebėjimą susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Būtent šios smegenų dalys yra atsakingos už žmogaus gebėjimą įsisavinti naujus įgūdžius ir efektyviau mokytis.

Tie patys tyrimai parodė, kad reguliariai meditaciją praktikuojančių žmonių smegenys greičiau apdoroja informaciją ir praktiškai nereaguoja į blaškančius garsus. Nuostabiausia, kad meditacijos poveikis išlieka po praktikos. 

Aukščiau rašėme, kad žmogaus smegenys veikia net nakties poilsio metu. Mokslininkams pavyko įrodyti, kad gama bangų aktyvumas pakaušio smegenų dalyje išlieka miegant, o tai rodo, kad meditacija ilgą laiką keičia smegenų veiklos struktūrą. 

Mingyur Rinpoche, budistų vienuolis, knygos „Buda ir neurofiziologija“ autorius sako: „Jei nepakeisite pradinės būsenos, net jei kurį laiką būsite pasiekę laimę, grįšite į pradinį tašką, į nelaimės būseną“.

Smegenų neuroplastiškumas leidžia mums iš nelaimingų tapti laimingais. Meditacinės praktikos leidžia mums patirti laimės būseną ir padaryti mūsų protą lankstų. Laikydami šią būseną savyje, mes visiškai atstatysime savo smegenų darbą, priversime jas mąstyti teigiamai.

Plastiškumas kenkia?

Ar neuroplastiškumas gali būti žalingas? Kokios problemos gali kilti dėl smegenų plastiškumo?

Kaip jau matėme, smegenų plastiškumui įtakos turi ne tik išorinės aplinkybės, bet ir mūsų mintys. Tai viena iš priežasčių, kodėl neuroplastiškumo negalima pavadinti mūsų smegenų stiprybe. Pats destruktyviausias veiksnys šiuo atveju yra reklama, o tiksliau - jos kartojimas. Mūsų smegenys yra lengvai treniruojamos, o tai savo ruožtu sukuria galimybę jas sureguliuoti visiškai svetimiems, o kartais ir priklausomybę keliantiems įpročiams bei neigiamoms emocijoms.

Gauta informacija keičia mūsų smegenų struktūrą, ir tai verta prisiminti. Savo ruožtu smegenų struktūra veikia psichofiziologiją, emocijas ir įsitikinimus.

Todėl turime būti dėmesingi ne tik savo jausmams ir emocijoms, bet ir gautai informacijai. Šį faktą lengva patikrinti. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonės, nustoję žiūrėti pokalbių laidas ir naujienų programas, tapo ramesni. Tokių žmonių pasąmonė nesaugo neigiamos informacijos, todėl nesukuria klaidingos patirties ir neigiamų emocijų. Žmogus tiesiog nustoja projektuoti galimą pasaulinį kataklizmą savo asmeniui.

Grįžtant prie jogos temos, dera prisiminti Bhagavad Gitos skyrių, tiesiogiai skirtą meditacijai. Taigi Bhagavanas, nurodydamas Ardžunai, sako: „Tegul žmogus proto pagalba pakyla, o ne nusileidžia. Protas yra sielos draugas, ir protas - sielos priešas. Tam, kuris nugalėjo protą, protas yra geriausias draugas, bet tam, kuris neužkariavo proto, protas lieka priešas“.

Šie žodžiai puikiai pabrėžia šiuolaikinių mokslininkų nuomonę apie mūsų proto lankstumą ir mobilumą. Bet kurio žmogaus, ne tik jogos ir meditacijos praktiko, užduotis yra kontroliuoti savo protą. Treniruokite ir ugdykite jį, tačiau nepamirškite, kad protas yra tik viena jūsų esybės dalis.