Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti ir nelaimingų atsitikimų rizika. Naujausiame informacinių ryšių technologijų apžvalgos projekte Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) atskleidė, jog tiesioginis kontaktas su robotais arba jų naudojama įranga, ypač ankstyvose stadijose, gali turėti neigiamų pasekmių, ypač – darbo vietose.

„Robotai nuolat mokosi, tad jie gali elgtis nenuspėjamai. Darbuotojai, kuriems tektų stengtis neatsilikti nuo išmaniojo roboto darbo spartos ir lygio, gali patirti didelį su veiklos rezultatais susijusį spaudimą. Tai gali daryti neigiamą poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai – ypač psichologinei gerovei.

Be to, daugiau dirbdami su robotais turėsime gerokai mažiau kontaktų su kitais žmonėmis, o tai gali turėti itin reikšmingą neigiamą poveikį darbuotojų savijautai“, – sako Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė.

Tarptautinės duomenų korporacijos skaičiavimu, jau šiemet pasaulinės investicijos į robotiką išaugo iki 128.7 mlrd. JAV dolerių – beveik penktadaliu daugiau nei pernai. Tai rodo, jog robotika sparčiai gerinama ir per artimiausius keletą metų taps įprastu reiškiniu darbo vietose, nes itin pažangūs jutikliai sudaro galimybę žmonėms ir robotams dirbti kartu. „Amazon“ savo veikloje jau dabar naudoja per 100 tūkst. dirbtinio proto pagrindu veikiančių robotų, tad didelė tikimybė, jog vos už kelerių metų robotus sutiksime aptarnaujančius klientus parduotuvėse ar bankuose.

EU-OSHA parengtas įžvalgų projektas apie naujai kylančią riziką darbuotojų saugai ir sveikatai apžvelgia plačiau ir kitas naujausias skaitmenines technologijas bei jų įtaką tiek darbo vietoms, tiek darbo rengimui, tiek darbo pobūdžiui ir pačiam suvokimui apie darbą. Su visa tyrimo medžiaga galima susipažinti EU-OSHA interneto svetainėje.

Pavojus išryškino pandemija

Pasak EU-OSHA ekspertų, dalis skaitmeninių technologijų sukeliamų iššūkių atsiskleidė karantino laikotarpiu – žmonėms pradėjus dirbti iš namų tapo sunkiau atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo. Bendraujant nuotoliniu būdu atsirado atskirties jausmas, tad ženkliai padaugėjo depresiją ir nerimą jaučiančių žmonių.

„Svarbiausia suprasti šias naujas, dėl skaitmeninimo ir technologijų gerėjimo atsirandančius pavojus, tuomet galima pasitelkti tinkamas priemones ir tinkamus būdus joms valdyti. Tuomet galima veiksmingai išnaudoti technologijų galimybes nepakenkiant nei darbuotojams, nei darbo našumui“, – pažymi N.Šot.