Kai žmogus meluoja, jo nosies galiuko temperatūra nukrenta 1,2ºC, o kaktos temperatūra pakyla 1,5ºC. Šio fenomeno paaiškinimas – paprastas, kai žmogus meluoja, jis nervinasi ir į tai reaguoja nosis. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp nosies ir kaktos, tuo aiškiau, jog žmogus meluoja.  

„Procese dalyvauja ir kognityvinis atsakas, nes meluojant mes turime galvoti, planuoti savo pasiteisinimus, analizuoti kontekstą“,- paaiškina vienas iš mokslininkų, Emilio Gomez Milan iš Granados universiteto.

Tyrėjai pasinaudojo tuo ir sukūrė melo detektoriaus bandomąją versiją, naudojant infraraudonųjų spindulių kameras, kurios nustato šilumos pasiskirstymą ir kraujo tėkmę kūne.

Tyrimo dalyviai turėjo paskambinti savo artimiesiems ir papasakoti reikšmingą melą, pavyzdžiui, kad jie matė įžymų aktorių. Tuo tarpu kontrolinė grupė turėjo paskambinti, tačiau jiems buvo rodomi nemalonūs vaizdai ir jie turėjo juos apibūdinti.

„Abejais atvejais sudarytos sąlygos kėlė nerimą, tačiau tik eksperimentinėje grupėje suveikė „Pinokio efektas“, pasikeitė nosies bei kaktos temperatūra ir detektorius užfiksavo melą“,- paaiškina Gomez Milan.

Mokslininkai tvirtina, jog toks metodas gali aptikti melą net 80prc. tikslumu, tad šis būdas yra labiau patikimas nei žymusis poligrafo testas. Jie taip pasitiki savo testu, jog paskelbė, kad tai bus „pats tiksliausias“ būdas pasakyti, ar kažkas meluoja.