Bristolio universiteto mokslininkai sukūrė ir išbandė deimantų elementus, kuriems pagaminti panaudojo likusių radioaktyviųjų medžiagų energiją. Tikėtina, kad bus galima perdirbti likusias atliekas iš jau uždarytų atominių elektrinių. Kaip teigia universiteto mokslininkai, „sukurta nauja technologija, kuri naudoja branduolines atliekas elektros energijai gaminti iš branduolinės energijos naudojamo akumuliatoriaus. Fizikų ir chemikų komanda laboratorijoje užaugino deimantą, kurį įmontavus į radioaktyvųjį lauką, galima pagaminti nedidelę elektros srovę.“ 

Iš augalų pagamintų grafito blokų išgauti anglies-14 izotopai yra užpilami plonais porėtais deimantais, kad būtų gauti elementai galintys tiekti energią. 

Gautą energiją galima naudoti klausos aparatų ar širdies stimuliatorių „maitinimui“, o taip pat yra galimybė tiekti energiją ir erdvėlaiviams.

„Pagaliau labai galinga deimantinių elementų versija galėtų maitinti mobilųjį telefoną“, - sakė Bristolio universiteto inžinerijos fakulteto profesorius Jamesas Barkeris.

„Šie energijos elementai geriausiai tinka prietaisams, kuriems reikia mažai energijos, tačiau jų tarnavimo žmogui laikas yra pakankamai ilgas ir tokių prietaisų energijos šaltinius yra sunku pakeisti.“

Tam, kad šiuos deimantų elementus būtų saugu naudoti eiliniams vartotojams ar medicinoje, jie yra įmontuojami į neradioaktyvų deimantų sluoksnį, kuris sugeria bet kokią C14 šaltinio skleidžiamą spinduliuotę.

„Pagrindinis mūsų tikslas - vienoje iš buvusių pietvakarių elektrinių įkurti gamyklą, kuri paimtų anglies-14 izotopus tiesiai iš grafito blokų, skirtų naudoti deimantų elementams. Tai žymiai sumažintų likusios medžiagos radioaktyvumą, todėl būtų lengviau ir saugiau naudoti“, - teigė profesorius Tomas Scottas.

„Kadangi dauguma Jungtinės Karalystės atominių elektrinių per artimiausius 10–15 metų nustos veikti, tai suteiks galimybę perdirbti didelį kiekį medžiagų tam, kad būtų galima naudoti energiją kitais tikslais.“

Laikas parodys, ar šį efektyvų metodą bus galima naudoti visame pasaulyje, tačiau žvelgiant iš šių dienų perpektyvos galima matyti itin palankias šių elementų panaudojimo galimybes.

Daugelis galvoja, kad po Fukušimos katastrofos buvo priimtas visuotinis susitarimas, draudžiantis šalims gaminti energiją iš branduolinių reaktorių ir liepta saugiai uždaryti šias elektrines. Branduolinės katastrofos turi pražūtingą poveikį mūsų planetai ir visiems jos gyventojams. Atkurti florą ir fauną po tokių avarijų gali prireikti dešimties tūkstančių metų, kad radioaktyvių medžiagų pavojus visiškai išnyktų. Pavyzdžiui, Černobylio katastrofa įvyko 1986 m., tačiau dar ir dabar Pripetės apylinkėse yra pakankamai aukštas radiacijos lygis, tad greičiausiai ši vieta išliks radioaktyvi iki 20 000 metų.

Ar turėtume laukti, kol įvyks tokio masto nelaimės? Ar nevertėtų saugiai uždaryti šias elektrines, siekiant išvengti panašių katastrofų? Laimei, daugelis šalių žada uždaryti savo atomines elektrines ir galima tikėtis, kad visos kitos pasaulio šalys paseks šiuo pavyzdžiu.  

Egzistuoja daugybė naujų technologijų, kurios gali padėti pakeisti nusistovėjusius mūsų planetos Žemės energijos naudojimo būdus. Žinoma, daugelis iš jų yra nematomi paprastiems žmonėms, o ypač jei iš jų negalima gauti naudos. Būtent tokie būdai padėtų nenaudoti Žemės išteklių ir būtų kur kas naudingesni tiek gamtai, tiek žmogui.

Kadangi gausu novatoriškų idėjų ir toliau sparčiai tobulėja įvairios technologijos, galima manyti, kad bus atrastos saugesnės ir „žalesnės“ elektros energijos gamybos priemonės.

Tikėtina, kad šios technologijos taip pat turės galimybę atitaisyti dalį žalos, kuri jau yra padaryta mūsų planetai.

Bėgant laikui galbūt suprasime, kad nebereikia naudoti branduolinės energijos, o branduolines atliekas pamiršime kaip kažkada naudotą seną atgyveną...