Mokslininkai iš MIT ir Singapūro technologijų ir dizaino universiteto panaudojo biologinį virusą, M13 bakteriofagą, tam kad sukurtų našesnę atminties formą. Jų atradimas yra išspausdintas ACS žurnale.

Kai kompiuteris perneša informaciją iš greitesnės, tačiau labiau kintančios operatyviosios atminties (RAM) į lėtesnę, bet labiau patikimą vidinę atmintį (ROM) ar ilgalaikę saugyklą, tai užtrunka kelias milisekundes.

Jei ši dviejų dalių sistema galėtų būti pakeista į vienos dalies saugyklą, žinomą kaip kintamosios būsenos atminties technologija, procesai pagreitėtų iki nanosekundžių. Kintamosios būsenos atmintis yra greitesnė nei RAM ir joje telpa daugiau informacijos negu kietajame diske.

Visgi, tam kad veiktų kintamosios būsenos sistema, reikia medžiagos, kuri galėtų iš amorfinės formos virsti kristaline. Šiuo metu tai įmanoma tik pasiekus tam tikrą temperatūrą, todėl labai sunku inkorporuoti tokias medžiagas į kompiuterius.

Tyrėjų komanda atrado būdą, leidžiantį apeiti anksčiau paminėtą kliūtį. Jie rado, kad M13 bakteriofagai gali sudaryti sąlygas medžiagai virsti kristaline žemesnėje temperatūroje, o tai paspartintų kintamosios būsenos atminties technologijos vystymąsi.