Mokslininkams pavyko į augalą įterpti specializuotas nano daleles, leidžiančias augalui švytėti.

Manoma, jog ši technologija gali būti pritaikyta ir didesniems augalams, o ne tik daržo žolelėms. Pavyzdžiui, nanodaleles įterpus į medį, jis galėtų apšviesti dideles erdves, taip tausodamas gamtą. Tokiu atveju būtų sunaudojama mažiau elektros energijos.

Šviesą skleidžianti medžiaga, išskirta iš jonvabalių (dar žinoma kaip luciferinas), kartu su kofermentu A buvo implantuoti ant silikono nanodalelių, kurios vėliau buvo patalpintos skystoje terpėje. Dalelėms keliaujant augalo vandens indais, jis pradėjo švytėti ir skleidė šviesą prilygstančią 1 mikrovato LED lemputei.

Švytėjimas tesėsi iki keturių valandų. Anksčiau žiniose buvo skelbiama apie tabako augalų genetines modifikacijas, leidžiančias jiems panašiai švytėti, bet Technologijos instituto nuomone genetinė inžinerija yra per lėta ir reikalauja per daug darbo jėgos.

,,Nano Letters" moksliniame leidinyje rašoma, jog ši technologija taip pat buvo išbandyta su kopūstais bei špinatais. Pastarieji bandymai buvo finansuojami JAV Energetikos Departamento, kurio duomenimis didžioji dalis suvartojamos energijos yra iššvaistoma naudojantis neefektyviomis technologijomis.

Michael Strano, studijos bendraautorius, chemijos inžinerijos profesorius MIT, teigia, jog ateityje mes naudosime aplinką tausojančius augalus kaip šviesos šaltinius. ,, Svajonė sukurti augalą, kuris veiks kaip stalinė lempa, nenaudojanti elektros energijos - reali. Šviesą galų gale generuos augalo metabolizmas."

,,Dabartinis mūsų tikslas - atrasti būdą, kaip nanodaleles panaudojus tik kartą, augalas švytėtų visą likusį savo gyvenimą. Ištobulinus šią technologiją visos gatvės galės būti apšviestos paprastais medžiais."