„Po vakar dienos atsiranda įvairių kalbų. Man keistas valdančiosios daugumos požiūris į darbą Seime, tai natūraliai tai iššaukia ir vėl augina analogišką kaip kad buvo pavasarį išėjimą. Jis tada tiesiog brendo ir mes buvome priversti tai padaryti, tai ir dabar tų kalbų yra visokių, o kokius sprendimus priimsime – dar nėra aišku. Bet nuotaikos nėra optimistinės“, – penktadienį Eltai teigė A. Norkienė.

Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė į susiklosčiusią situaciją reaguoja kiek švelniau ir svarsto, kiek sprendimas posėdžiauti atskirose Seimo salėse būtų efektyvus.

„Reikia pripažinti, kad dauguma nėra tokia didelė ir viską nusverianti, o jei kas suserga, išvažiuoja į komandiruotes, tada opozicijos balsas surėmus pečius tikrai gali ir jų pačių projektų nepraleisti. Tai dabar negaliu atsakyti, reikia įvertinti, kiek tai būtų efektyvu, bet, be abejo, diskutuojame dėl visų priemonių ir norime sulaukti tinkamo dėmesio ir tinkamų sprendimų, kurių laukia visa visuomenė. Nes sesija prasidėjo nuo visiško liūdesio“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas taip pat abejoja boikoto efektyvumu, kadangi, atkreipia dėmesį jis, po pavasarį vykusių posėdžių atskirose Seimo salėse valdančiųjų pažadai taip ir nebuvo įgyvendinti.

„Reikia prisiminti, kaip situacija baigėsi pavasarį. Ji baigėsi pažadu įsiklausyti ir pagarbiai diskutuoti. Reikia pripažinti, kad šiuo atveju tiesiog buvome apgauti tiek Vyriausybės, tiek Seimo daugumos ir pažadas nebuvo ištesėtas. Tai šiuo atveju kalbėti apie išėjimą reikėtų tuo atveju, jei būtų kažkoks konkretus įvykis“, – aiškino L. Savickas.

„O šiuo metu, manau, kad gyvename tikrai įtemptame laikotarpyje, kuomet reikia ieškoti sprendimų“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžia, kad pavasario situacija neturėtų pasikartoti, nes tai buvo „vienkartinis šūvis“, kuriuo piktnaudžiauti opozicijai nevertėtų. Anot jo, dabar visuomenei yra reikalingi sprendimai, o ne valdančiųjų ir opozicijos nesutarimai.

„Mes žiūrime labai racionaliai ir atsakingai į savo atliekamą darbą. Davėme priesaiką spręsti klausimus. Tai reiškia, kad mes turime dalyvauti ir prisiimti atsakomybę balsuodami, priimdami ar atmesdami sprendimus. Tokie ultimatumai, kurie buvo praėjusią sesiją, jie paprastai turi tam tikrą misiją – parodyti, kad toks santykis pozicijos ir opozicijos yra blogas ir visuomenė tai turi pamatyti“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Bet tokiais išėjimais ir panašiai piktnaudžiauti negalima. Opozicija savo darbo taip pat nepadarytų, nes opozicija ne tik turi griauti ir stabdyti, bet ir pateikti alternatyvius siūlymus. Ir net jei jie nėra reikalingi valdantiesiems ar Vyriausybei, jie reikalingi visuomenei tam, kad jie galėtų įvertinti, pamatyti ir išgirsti, kokie galėjo būti pasirinkimai. Tai čia ginklas vieną kartą buvo iššautas išeiti į atskiras sales dirbti ir tuo neturėtų būti piktnaudžiaujama“, – tęsė jis.