„Sunku rasti racionalių argumentų, kodėl Lietuva turėtų prašyti neberemti ir nefinansuoti ne vieną šimtą milijonų atsieisiančių investicinių projektų, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog Arvydui Sekmokui rūpėjo ne Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesai. Netekus ES paramos atominės elektrinės uždarymui šalies biudžete būtų atsivėrusi milžiniška „skylė“, kurios lopymas būtų atliktas ir taip skurdžiai gyvenančių mūsų žmonių sąskaita“ – sako Seimo narys Mindaugas Puidokas.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploataciją, o ES ketino skirti atitinkamą finansinę paramą jos uždarymui. Deja, susitarimai su ES vis dar Lietuvos nenaudai – prasidėjusiose derybose dėl 2021–2027 metų ES biudžeto Europos Komisija pasiūlė skirti Lietuvai 552 mln. eurų AE uždarymui. Tai beveik 300 mln. mažesnė suma, nei rodo Lietuvos Energetikos ministerijos skaičiavimai.
Pasak Seimo nario, visuomenė turėtų aiškumą, ar po svarbiausiais šaliai sprendimais slepiasi atitinkamų asmenų ar jų grupių interesai. „MG Baltic“ skandalo kontekste tas įgyja dar didesnę prasmę ir svarbą.
A.Sekmoko veiksmus jau tyrė sudaryta laikinoji komisija, kurios išvadose konstatuota, kad ministras 2012 metų gruodžio 10 dieną kreipdamasis į Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo donorų asamblėjos ir asamblėjos narius dėl tarptautinių donorų finansavimo didžiausiam ir svarbiausiam Ignalinos AE uždarymo projektui B1 (laikinajai branduolinio kuro saugyklai) sustabdymo, galimai viršijo savo įgaliojimus ir šiais veiksmais galėjo būti padaryta žala valstybei. Tokio žingsnio pasekmė – prarastas europinių partnerių pasitikėjimas. 2014–2020 metų laikotarpiui Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbams numatyta skirti 400 mln. eurų, o tai – 370 mln. eurų mažesnė suma už Lietuvos deklaruotą poreikį.
Skaityti komentarus