Pristatydamas Lietuvos pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų, K. Navickas pabrėžė socialinę dimensiją kaip labai svarbų darnaus vystymosi polių. Lietuva, stiprindama vaikus auginančias šeimas, sukūrė finansines paskatas būstui įsigyti, pristatė vaiko pinigų modelį, pradėjo institucionalizuotos globos sistemos pertvarką. Tuo tarpu sveikatos srityje didžiausias dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligų gydymui: viešoji sveikata gerinama kovojant su žalingais įpročiais, skatinant subalansuotą mitybą bei fizinį aktyvumą. Vaikai nuo pat mažumės skatinami maitintis sveikai, iš mokymosi įstaigų pašalinti sveikatai nepalankus maistas, gaivieji gėrimai.

Švietimo sistema, pasak aplinkos ministro, Lietuvoje yra nuolat tobulinama – į mokomuosius dalykus įtraukiamos aktualios temos, tokios kaip darnus vystymasis, kūrybingumas, verslumas, finansinis raštingumas ir kitos. Lietuva yra ne tik viena raštingiausių valstybių pasaulyje, bet ir ypatingą vietą suaugusiųjų švietimas, galimybė siekti aukštojo mokslo trečiojo amžiaus universitetuose. Visos šios priemonės padeda atliepti esminį darnaus vystymosi principą „nepalikti nė vieno nuošalyje“.

Didelį teigiamą pokytį, anot aplinkos ministro, Lietuva įgyvendino aplinkos sektoriuje: „Vis daugiau šalies gyventojų turi prieigą prie kokybiško geriamojo vandens, o atliekų dalis, patenkanti į sąvartynus, per penkerius metus sumažėjo daugiau kaip perpus. Taip pat geraisiais pavyzdžiais galima minėti saugomas teritorijas, kurių valdymas neretai tampa pavyzdžiu kitoms Europos šalims, o miškų ūkio valdos ne tik užima vis didesnę šalies teritorijos dalį, bet ir tampa ekonomiškai efektyvesniu, darnesniu, geriau tvarkomu.“

K. Navicko teigimu, modernūs miestai ir gyvenvietės yra kertinis darnios ir sveikos visuomenės akmuo, todėl visos Lietuvos institucijos įtraukiamos į naujo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano – erdvinio vystymosi ir urbanistinės plėtros dokumento – kūrimą. Šis planas taps pagrindiniu įrankiu įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus bei leis valdyti neigiamą šalies urbanizacijos poveikį aplinkai, mažinti socioekonominę nelygybę. Šių tikslų, tikimasi, pasiekti padės ir daugelyje miestų rengiami darnaus judumo planai. Be to, Lietuvos miestai yra ypatingai žali, pavyzdžiui, beveik 55 proc. Vilniaus m. teritorijos sudaro žaliosios erdvės.

„Lietuva suvokia darnaus vystymosi tikslų naudą, iš jų kylančias galimybes, todėl jų įgyvendinimui yra svarbu apjungti tarptautines jėgas. Vien šiame forume be Lietuvos prisistatys 46 valstybės, – sako aplinkos ministras. – Džiugu, kad tampame partneriais, rėmėjais ar pagalbos teikėjais klimato kaitos, humanitarinės pagalbos teikimo srityse visame pasaulyje. 2015-2017 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendino net 265 projektus 24 valstybėse“.

2015 m. rugsėjo 25 d. vykusiame JT Viršūnių susitikime dalyvavę valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę (Darbotvarkė 2030) ir 17 darnaus vystymosi tikslų iki 2030 metų. Darbotvarkė 2030 yra ypač ambicinga, apima platesnį klausimų spektrą, ją įgyvendinti turi visos tiek besivystančios, tiek išsivysčiusios šalys.

Svarbiausi Darbotvarkės 2030 elementai:

• Darnaus vystymosi tikslai numato konkrečius veiksmus besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims, o veiksmų spektras apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas – ekonominę, socialinę, aplinkosauginę.
• Esminis Darbotvarkės 2030 principas yra „nepalikti nė vieno nuošalyje“ – tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, kai jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms.
• Darbotvarkę 2030 sudaro 17 darnaus vystymosi tikslų, juos konkretizuojantys 169 uždaviniai, ir pažangai matuoti skirti 232 indikatoriai.
• Darbotvarkės 2030 preambulė pabrėžia penkis esminius naujosios vystymosi darbotvarkės elementus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai, vadinami 5Ps – people, planet, prosperity, peace, partnership (angl. žmonės, planeta, gerovė, taika, partnerystė).
• Darbotvarkės 2030 įgyvendinimo stebėseną vykdo pagrindinė priežiūros institucija – JT Aukšto lygio politinis forumas, kuriam JT valstybės teikia savanoriškas ataskaitas apie Darbotvarkės 2030 įgyvendinimą.