„Pradedant verslą, visada pradedama nuo verslo plano, o ne nuo įsteigimo ir svarstymo, ką darytume su tuo verslu. Dar baisiau būtų, jei valstybė nusipirktų banką ir svarstytų, kokio reikia ir ar jo apskritai reikia. Turėtų prasidėti diskusija normaliomis sąlygomis“, – kalbėjo analitikas.

M. Dubnikovas teigė, kad jeigu valstybei reikia komercinio banko, yra vienas pasirinkimų, kurį būtų galima svarstyti įsigyti.

„Lietuvoje viešai yra paskelbta apie vienintelio banko pardavimą – Medicinos bankas yra ant prekystalio. Tai galėtų būti taikinys, bet grįžtame prie to pačio klausimo – ar tokio banko reikia valstybei ir ar jis atliks funkciją, kurios iki šiol jis neatliko. Manau, kad į Medicinos banko derybas dar būtų galima įsiterpti, nes sandoris dar yra neįvykęs. Kitų bankų, bent jau viešai prieinamoje informacijoje apie galimus pardavimus, nėra.

Lieka dar Šiaulių bankas, vienas tų, kuris galbūt gali turėti naują akcininką, nes apie tai buvo kalbėta, finansų rinkoje to buvo laukta 10 metų, kai vis laukiama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pasitraukimo iš Šiaulių banko. Investuotojai tai prognozuoja, bet reikia suprasti, kad tai jau bus ne Medicinos banko dydžio pirkinys. Baugu, jei dar apie kažkokį didesnį darinį būtų galima kalbėti ir tai būtų atliekama labai sunkiu laikotarpiu – iki šių rinkimų“, – Eltai komentavo M. Dubnikovas.

Jis teigė pasigendantis profesionalios diskusijos, kokio banko valstybė norėtų.

„Jeigu iki rinkimų neįvyksta joks sandoris, tai sandorį svarstys nauja Vyriausybė. Tai atrodo ganėtinai keistai tos diskusijos. Iki šiol diskusija yra neprofesionali, oras virpinamas, o naudos iš to jokios negauname. Banko pirkimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia pasirengti. Labai abejoju, ar fiziškai įmanoma pirkimą atlikti normaliai iki spalio mėnesio rinkimų. Mes dar neturime atsakymo, ko mums reikia. Tai labiau panašėja į dar vieną rinkiminį šūkį arba veiklos imitaciją susirinkti tam tikro elektorato balsus“, – sakė analitikas.

Tuo tarpu Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad diskusijos dėl valstybinio banko turėtų prasidėtų nuo kaštų ir naudos analizės.

„Manome, kad diskusija dėl valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale visų pirma turėtų prasidėti nuo išsamios kaštų ir galimos naudos analizės, atsižvelgiant į planuojamų valstybės investicijų dydį ir į tai, kaip šios investicijos pakeistų kredito įstaigų akcininkų arba pajininkų struktūrą. Steigiama nauja kredito įstaiga galėtų prisidėti prie didesnės konkurencijos sektoriuje, tačiau valstybinio banko išlaikymo išlaidos, tikėtina, būtų didelės, o susijusios rizikos, kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių patirtys, – reikšmingos“, – kiek anksčiau sakė Lietuvos bankas.

Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.

Planuojama, kad Vyriausybei išvados dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos steigiant Valstybinį plėtros banką bus pateiktos iki rugpjūčio pabaigos, Eltai teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Ligija Kliunkienė.

Šiuo metu sudaryta sutartis dėl Medicinos banko 100 proc. akcijų pardavimo. Skelbta, kad jas įsigijo verslininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Nitinas Shelke, valdantis investicijų ir finansinių paslaugų grupę „Growmore Group“. Sandorį dar turi patvirtinti Lietuvos bankas.