Galimybė organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu būtų numatoma visomis išimtinėmis situacijomis – įvedus karo padėtį arba nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną.

Sprendimus dėl posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu esant šiai išimtinei situacijai ir kilus grėsmei Seimo veiklos nepertraukiamumui priimtų  Seimo valdyba.

Tokie Seimo valdybos sprendimai ne tik turėtų atitikti formalias sąlygas, bet ir būti motyvuoti.

Kaip  vyktų nuotolinis Seimo posėdis?

Pagal projektą, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, išimtiniais atvejais Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu.  Siūloma numatyti, kad Seimo posėdis organizuojamas, Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Nuotoliniame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalėtų  įgyvendinti asmeniškai. 

Statuto pataisos numato, kad nuotoliniu būdu organizuojamame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta: posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas, Seimo posėdžio eigos fiksavimas, Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas. Taip pat planuojama užtikrinti  Seimo narių, dalyvaujančių balsavime, papildomą  tapatybės nustatymą  registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu. Tai leistų įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu būtų aiškiai fiksuojama išreikštoji tikroji Seimo nario valia. Balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo siūloma numatyti ir papildomą  tapatybės nustatymą  Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.  

„Prisijungdamas prie posėdžio Seimo narys turi savo tapatybe patvirtinti pagal Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo reikalavimus, t.y. elektroniniu parašu. Galiojantys įstatymai nereglamentuoja kitokios asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje tvarkos. Tokia pati asmens tapatybės nustatymo tvarka papildomai nustatoma ir įgyvendinant daugiausiai įtakos Tautos ir valstybės gyvenimui turinčią Seimo nario funkciją – balsuojant dėl įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo. Visų kitų Seimo nario teisių ir pareigų posėdyje įgyvendinimo atveju – registruojantis, pasisakant, balsuojant kitais nei teisės aktų priėmimas klausimais nustatoma papildoma, įstatymais nereglamentuota tapatybės nustatymo priemonė – vaizdo ir garso fiksavimas. Šie duomenys būtų saugomi, kad esant reikalui būtų galima patikrinti ar buvo laikomasi Seimo nario asmeninio teisių įgyvendinimo principo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Statuto pataisos  numato, kad  Seimo valdybos sprendime organizuoti Seimo posėdį, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius, Seniūnų sueigos posėdžius nuotoliniu būdu turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiama tokia būtinybė, nustatytas ne ilgesnis kaip 15 dienų Seimo posėdžių, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, Seniūnų sueigos posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu laikotarpis ir šiuo laikotarpiu vyksiančių Seimo posėdžių grafikas.  

Apie  Seimo valdybos priimtą sprendimą organizuoti Seimo posėdį nuotoliniu būdu Seimo nariams turėtų būti pranešta elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki nuotoliniu būdu organizuojamo Seimo posėdžio pradžios.

Priimtas Seimo valdybos sprendimas taip pat nedelsiant būtų skelbiamas Seimo interneto svetainėje. Statute siūloma įteisinti galimybę  nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose prisijungiant saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis dalyvauti ir kitiems Seimo posėdyje svarstomais klausimais dalyvaujantiems asmenims ir į posėdį kviestiems asmenims. Darbo grupė taip pat siūlo  nustatyti  ginčų dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų, susijusių su nuotoliniu būdu organizuojamais posėdžiais, ypatumus. Būtų  sudaroma galimybė Etikos ir procedūrų komisijai, be kita ko, gauti ir patikrinti Seimo narių tapatybės nustatymo duomenis.

Kaip šiuo metu  Seimo Statutas reglamentuoja  posėdžių  rengimą?

Pagal Seimo statute nustatytą taisyklę Seimo posėdžiai vyksta Vilniuje, Seimo rūmuose. Kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, Seimo pirmininkas arba Seimo valdyba gali paskirti laikiną kitą posėdžių vietą.  Taigi šiuose Seimo posėdžiuose Seimo nariai dalyvauja ir Seimo nario teises ir pareigas įgyvendina fiziškai. Seimo posėdžių organizavimas ir vykdymas nuotoliniu būdu Seimo statute nėra reglamentuotas. Seimo statute fragmentiškai reglamentuotas Seimo valdybos, Seimo komitetų ir komisijų darbas organizuojant posėdžius nuotoliniu būdu, tačiau šis reglamentavimas apima tik ekstremaliosios situacijos atvejį ir nereglamentuoja tokio posėdžių organizavimo karo padėties, nepaprastosios padėties ar karantino atveju. Be to, nėra nustatyti reikalavimai šiuose posėdžiuose dalyvaujančių Seimo narių tapatybės nustatymui.

Seimo statute  numatyta, kad kai Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbiama ekstremalioji situacija, Seimo valdybos posėdis gali būti organizuojamas ir sprendimai priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. Šiuo būdu priimant Seimo valdybos sprendimus, turi būti užtikrintas Seimo valdybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas, o pagal galimybes daromas garso įrašas ir posėdis transliuojamas Seimo interneto svetainėje.

Šiuo metu Statute  nustatyta Seimo komitetų ir komisijų, kitų Seimo struktūrinių padalinių darbo tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją. Šiuo atveju Seimo valdybos sprendimu komitetų ir komisijų posėdžiai gali būti organizuojami ir sprendimai priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis.

Šiuo būdu priimant komitetų ir komisijų sprendimus, turi būti užtikrintas Seimo nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas, o pagal galimybes daromas garso įrašas ir posėdis transliuojamas Seimo interneto svetainėje.  

Seimo nuotolinių posėdžių rengimo galimi inžineriniai sprendimo variantai

Statuto pakeitimo projektui realizuoti  reikės įgyvendinti Seimo, Seimo valdybos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu inžinerinius sprendimus, užtikrinančius posėdžio organizavimą, posėdžio dalyvių tapatybės nustatymą, posėdžio eigos fiksavimą, balsavimo rezultatų nustatymą. Pasak projektą rengusios darbo grupės, tam reikalingų biudžeto lėšų poreikis bus žinomas atlikus viešųjų pirkimų procedūras ir gavus tiekėjų pasiūlymus.

Darbo grupės teigimu, galimi du inžineriniai sprendimo variantai, pvz., platformos „Microsoft Teams“ naudojimas. Pasirinkus šį variantą, būtų panaudota darbo su šia platforma patirtis ir pritaikyta įmonės „Microsoft“ sukurta programinė balsavimo priemonė, veikianti platformoje „Microsoft Teams“. Balsavimo metu būtų daroma momentinė nuotrauka. Asmens tapatybė gali būti nustatoma registruojantis naudotojo vardu ir slaptažodžiu.

Taip pat diskutuojama apie turimos programinės įrangos tobulinimą. Pasirinkus šį variantą, Seimo nariams būtų sudaryta galimybė naudotis posėdžių salėje, jų darbo vietoje esančia ir šiuo metu naudojama programine įranga nuotoliniu būdu. Diskusijos būtų rengiamos naudojantis platforma „Microsoft Teams“. Tapatybės nustatymas galėtų būti vykdomas el. parašu. Beje, kaip vienas iš šio sprendimo trūkumų yra nurodoma tai, kad  priemonės gali būti parengtos ne anksčiau kaip 2021 m. rudens sesijai.

ES  8 valstybėse yra įteisintas nuotolinis balsavimas  

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio duomenimis, Europos Sąjungos  valstybėse parlamento posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu įteisintas 8 valstybėse. Aštuoniuose nacionaliniuose parlamentuose (Belgijos Atstovų Rūmuose, Estijos Rygikoge, Kroatijos Susirinkime, Latvijos Saeimoje, Lenkijos Seime, Ispanijos Atstovų Rūmuose ir Senate, Slovėnijos Valstybės Susirinkime) ir Europos Parlamente nuotolinis balsavimas plenariniuose posėdžiuose yra naudojamas arba yra sudarytos teisinės ir techninės galimybės jį naudoti. Turimais duomenimis, pavyzdžiui, Ispanijoje, Estijoje parlamento narių tapatybės nustatymui reglamentuotas elektroninio parašo naudojimas, o Europos Parlamente po balsavimo priimtus dokumentus parlamento nariai papildomai pasirašo elektroniniu parašu.

Seimo kanceliarija pažymi, kad  Estijoje parlamento darbo organizavimas nuotoliniu būdu įteisintas, tačiau nėra naudojamas. Statuto pataisų  projektą parengė Seimo kanclerio 2020 lapkričio 9 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo  Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė. Darbo grupėje dirbo  Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai:  Rimantas Beržvinskas – Veiklos administravimo departamento Informacinių technologijų eksploatavimo skyriaus vedėjas, Violeta Gureckienė – Seimo posėdžių sekretoriato vedėja, Birutė Leonavičienė – Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus vedėja, Lina Milonaitė – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja, Vaida Servetkienė – Dokumentų departamento direktorė, Pranas Žukauskas – Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas.