Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas prašo tarptautinių institucijų įvertinti, ar Lietuvos parlamento priimta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, sumažinanti politinėms partijoms ir koaliciniams sąrašams taikomą rinkėjų pasitikėjimo kartelę, kai iki parlamento rinkimų liko mažiau kaip vieneri metai, atitinka demokratinių valstybių praktiką ir neprieštarauja demokratijos principams.
Tokį kreipimąsi L. Kasčiūnas adresavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorei Ingibjörg Sólrún Gísladóttir, Europos Tarybos generalinei sekretorei Marijai Pejčinović Burić ir į Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Seimo narys savo rašte pažymi, kad rinkimų kartelės sumažinimas iki parlamento rinkimų likus mažiau kaip vieneriems metams prieštarauja demokratijos principams.
L. Kasčiūnas primena, kad 1990 m. gegužės 10 d. įkurta Europos komisija kovai už demokratiją („Venecijos komisija“), kurią Europos Taryba įsteigė siekdama teisinių demokratijos garantijų, priėmė Gerosios rinkimų praktikos kodeksą. Jame rekomenduojama svarbiausių rinkimų įstatymų elementų, ypač reglamentuojančių rinkimų sistemas, rinkimų komisijų sudarymą, rinkimų apylinkių ir apygardų ribų keitimą, nekeisti iki rinkimų likus mažiau kaip vieneriems metams.
L. Kasčiūno teigimu, tokie rinkimų taisyklių keitimai gali Lietuvą nublokšti į mažiau demokratiškų valstybių gretas. „Nors valdančiąją koaliciją sudarančios partijos deklaruoja, kad tokia įstatymo pataisa pagerins demokratijos lygį, nes į parlamentą pateks daugiau politinių partijų, tačiau realiai rinkimų taisyklės keičiamos siekiant apsaugoti valdžią. Kai kurios valdančiosios koalicijos partijos, matydamos prognozes, kad po 2020 m. rinkimų nepateks į kitą parlamentą, naudojasi turimais valdžios resursais, siekdamos palengvinti sau kelią ir išsaugoti savo pozicijas“, – mano L. Kasčiūnas.
Pasak jo, panašios tendencijos matomos Rusijoje. „Kremlius svarsto idėją padėti mažosioms politinėms partijoms, kurios nepajėgia įveikti 5 proc. barjero, per 2021 m. rinkimus tam, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ galėtų išlaikyti konstitucinę daugumą naujojoje Valstybės Dūmoje. Tad kyla klausimas – kaip mes galime rodyti pirštu ir teisti valstybes dėl jose vyraujančios demokratijos stokos, kuomet patys nesivadovaujame demokratijos principais?”, – sako L. Kasčiūnas.
Seimo opozicija prašo G. Nausėdos vetuoti rinkimų slenkstį mažinančias įstatymo pataisas, primena ELTA. Opozicija prašo atsižvelgti ir į tai, kad rinkimų taisyklės keičiamos likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
Gruodžio 10 d. Seimas partijoms iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente.
Iki šiol įstatyme buvo numatyta, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Skaityti komentarus