„Vegfest LT“ renginiai turėjo vykti pavasarį, tačiau dėl karantino buvo nukelti į rudenį. „Džiaugiamės, kad vėl turime galimybę juos organizuoti, renginių yra labai pasiilgusi tiek visa veganų bendruomenė, tiek „vegfestuose“ dalyvaujantys verslai“, – sakė „Vegfest LT“ sumanytoja Ventė Viteikaitė.

„Vegfest LT“ renginius sudaro veganiškų prekių mugė bei paskaitų programa. Kaune taip pat veiks Vaikų zona su specialiais užsiėmimais mažiesiems, o Vilniuje – Organizacijų kiemelis, kur savo veiklas pristatys įvairios Lietuvoje veikiančios gyvūnų teisių ir globos organizacijos bei iniciatyvos.

Nors mugė bus kiek mažesnė, nei įprastai – Kaune bei Vilniuje bus apie 70 dalyvių, Šiauliuose – 50, puiki renginio atmosfera bus išlaikyta, o lankytojai galės pamatyti daugelį savo jau pamėgtų dalyvių. Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų patiekalų, įsigyti įvairių produktų ir pusfabrikačių, ekologiškos produkcijos, natūralios kosmetikos, prekių namams. „Mūsų dalyviai – daugiausiai nedideli vietiniai verslai, tačiau turėsime ir keletą svečių iš Latvijos bei Estijos“, – pasakojo V.Viteikaitė. Pasak jos, visi norintieji prekiauti netilpo, o pagrindiniai kriterijai atrenkant dalyvius, buvo sąsajos su sveikatingumu ir produktų kokybė. Dar viena priežastis apsilankyti mugėje yra tai, kad daugelį prekių bus galima įsigyti tiesiai iš gamintojų, tad pigiau nei parduotuvėse, o kai kurioms bus taikomos dar ir papildomos nuolaidos.

„Kaip visuomet, labai laukiame ir paskaitų programoje. Šiemet didžiausią dėmesį skyrėme dviems temoms – sveikatingumui bei aplinkos apsaugai“, – aiškino organizatorė. Dietologas Paulius Paulauskas kalbės tema „Kodėl dietos neveikia?“, sporto treneris ir mitybos specialistas Andžej Michmel skaitys pranešimą „Visa tiesa apie baltymus“, o gydytoja-homeopatė Aiva Vaivarienė duos patarimų paskaitoje „Detoksinė mityba“. Visuose trijuose miestuose paskaitą skaitys ir svečias iš Belgijos – tvaraus gyvenimo būdo aktyvistas Gerome Drijepondt, jo pranešimo tema – „Gyvenimas be atliekų. Nuo ko pradėti?“ (ši paskaita vyks anglų kalba).

„Nors veganizmas gimė kaip etinis judėjimas prieš gyvūnų išnaudojimą, sveikatingumas ir aplinkos apauga yra glaudžiai su juos susiję, ir daug kam – didelė paskata rinktis šį gyvenimo būdą“, – teigė V.Viteikaitė. Ji pati veganiškai gyvena jau daugiau nei aštuonerius metus.

Visos didžiosios pasaulio sveikatos ir mitybos organizacijos pripažįsta augalinę mitybą kaip sveiką ir gyvūninės kilmės maisto vartojimą ragina bent jau mažinti. Net itin konservatyvia laikoma Pasaulio Sveikatos Organizacija tvirtina, kad augalinė mityba yra tinkama ne tik suaugusiesiems, bet ir kūdikiams, vaikams, paaugliams, nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms ar aktyviai sportuojantiems, o mėsą ir jos gaminius yra pripažinusi kaip sukeliančius vėžį. „Pakeitus mitybą, savijauta iškart pagerėjo, atsirado daugiau energijos, miegas tapo lengvesnis, dingo peršalimo ligos“, – apie permainas prisiminė V.Viteikaitė.

Didelę įtaką žmonių mitybos įpročiai daro ir aplinkosaugai. Intensyvi gyvulininkystė daro daugiau žalos gamtai nei visa gamyba ir transportas kartu sudėjus. Bereikalingas resursų eikvojimas, oro, vandens, dirvožemio tarša – tai tik keli dalykai, kuriuos būtų galima ženkliai sumažinti perėjus prie veganiško gyvenimo būdo.

Veganizmo judėjimas gimė 1944 m. Birmingemo mieste Anglijoje įkūrus Veganų bendriją. Ją įkūrė buvęs Vegetarų bendrijos narys Donaldas Watsonas, manęs, jog būti vegetaru neužtenka – reikia pilnai nutraukti visą gyvūnų išnaudojimą. Veganai nevalgo mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno ir jo produktų, kiaušinių, netgi medaus, nenaudoja gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios ar su gyvūnais išbandytos kosmetikos, atsisako kailio, odos, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus, cirką su gyvūnais, nejodinėja, nevažinėja kinkiniais.

Veganų skaičius nuo pat judėjimo atsiradimo visame pasaulyje augo, pirmiausiai išplito Anglijoje ir JAV, vėliau persikėlė ir į kitas šalis, o šiuo metu laikomas plintančiu sparčiausiai pasaulyje. Kai kuriose šalyse veganų skaičius siekia net iki 10% visų gyventojų. Judėjimas itin populiarus Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Izraelyje, Skandinavijos šalyse. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau didžiausia veganus vienijanti platforma internete – socialiniame tinkle „Facebook“ veikianti grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia daugiau nei 31.000 narių.

„Visus besidominčius kviečiame tiek prisijungti prie grupės, tiek ateiti į „Vegfest LT“ renginius – juose galėsite ne tik įsigyti įvairių prekių, paklausyti naudingų paskaitų, bet ir gausite įkvėpimo, susipažinsite su bendraminčiais“, – ragino V.Viteikaitė.

Renginiai bus organizuojami laikantis visų būtinų reikalavimų saugumui užtikrinti – bus reguliuojami lankytojų srautai, ant grindų suklijuoti saugų atstumą žymintys lipdukai, reikalaujama dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones, bus padėti dezinfekciniai skysčiai ir kt.

Daugiau informacijos apie „Vegfest LT“ renginius, mugės dalyvius bei paskaitų programą rasite čia:

www.vegfest.lt