Išlavintas intelektas buvo retenybė. Nors smegenų pajėgumas toks pats. Tiesiog seniau ne kiekvienam kaimelyje buvo bibliotekų, gerų mokyklų ar situacijų, kurios vertė formuoti platesnį požiūrį.

O šiais laikais - mes visi protingi. Mokam rašyti, skaičiuoti, planuoti ateitį ir pacituoti tai, kas jau įvyko. Mokam net televizoriuje pateiktas frazes pakartoti. Jei protas yra viskas, ko reikia geram gyvenimui, problemų turėtų nebelikti. Bet, deja, krizių dabar yra pilna, nes protas vienodai gerai kuria ir sprendimus, ir problemas.

Finansines machinacijas ir kompiuterių virusus sukuria protingi. Atominės bombos ir cheminių ginklų autoriai ypatingai aukšto intelekto. Žmonės kurie rašo propagandinius straipsnius verčiančius ištisas šalis kariauti taipogi mąsto neįtikėtinai efektyviai.

Jeigu protas būtų vien tik gerai - šiame amžiuje jokių bėdų turėtų nebelikti. Bet protas savaime nieko nesprendžia. Svarbu atpažinti, kas tampo jį už virvučių.

Godumas protą daro besočiu. Nebemokančiu mėgautis. Priklausomybės atitraukia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų svarbu.

Geismas trukdo matyti. Menkavertiškumo kompleksas skatina visiems įrodyti savo svarbą, statusą ir gebėjimus. Pyktis daro mus nemąstančiais.
Koks aukštas bebūtų IQ - kol yra neigiamos emocijos - intelektas yra manipuliacijos, savanaudiškumo ir keršto įrankis.

Jei mes nededame pastangų pažinti savo sąmonės (sielos), o tik naudojamės protu kaip įrankiu susikurti patogesnę buitį - mūsų gerovę lengva sukompromituoti.

Kad protas būtų draugas, o ne priešas - reikalinga gera širdis. Ir šiaip, - be geros širdies, nebus gero gyvenimo. Juk protas besotis. Jam visad norisi daugiau. O širdis moka ne tik pasitenkinimo, bet ir dėkingumo, bei pilnatvės kalbas.

Su širdimi galime palaikyti komunikaciją. Galbūt ne žodžiais, bet mylinčiu dėmesingumu: Pastebėti kaip nurimsta protas, kai pulsas sulėtėja.

Pajausti, kaip į skirtingus žmones unikaliai reaguoja širdies jausmai. Atpažinti ką reiškia krūtine nuvilnijančios energijų bangos. Tik megzdami su ja kontaktą - vieną dieną galime pajausti kad krūtinės ląstoje nebe skausmas, spaudimas ir tuštuma, o šiltas pulsuojanti auksas. Jis švyti ir padeda matyti, kad šis pasaulis tai nuostabiausia įmanoma vieta. Joje netgi svetimų žmonių džiaugsmas pripildo ir įkvepia.. O jų skausmas pažadina atjautą kuri suteikia išgijimą.

Kiekvienas žemės kampelis tiksliai atspindi jame gyvenančių žmonių būseną. Daugiausia gerovės ne ten, kur tiesiog daug diplomų ir technologijų, o ten kur žmonės moka mylėti ir stengtis vieni dėl kitų. 

Bet tai plati tema, kurios neliečia nei mokykla, nei žiniasklaida. Tai kiekvieno žmogaus asmeninis dvasinis augimas.

TAI ŠIRDIES IŠSILAVINIMAS