°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Loreta Fokienė: Laimei nereikia brangiai kainuojančios priežasties

      Nuotrauka: Pixabay.com nuotr.

      Autorius: Loreta Fokienė
      2022-06-25 19:00:00

      Svarbiausi Gyvenimo dalykai yra visai paprasti:

      •  kūnui gyvybę dovanojantis oro gurkšnis;
      •  džiūstančias lūpas bučiuojantys vandens lašai;
      •  meilė, laistanti alkaną Širdį;
      •  palaikymą tiesianti draugo ranka;
      •  Sielą glostanti vaiko šypsena;
      •  gyvenimą gydanti gerumo skraistė...

      Kartais jaučiuosi patekusi į keistą planetą. Tai, kas aišku net mažam vaikui, suaugusių pasaulyje tampa retu brangakmeniu! Vaikai dažnai žaidžia vaidmenų žaidimus, tačiau puikiai žino, kad tai - tik žaidimas. Vieną akimirką jie pykstasi, o kitą vėl gražiai draugauja... Suaugę susitapatina su savo regalijomis, etiketėmis, pareigomis, statusu, pajamomis ir užmiršta, kas iš tiesų yra... Vieni kitus vertina pagal išorinius atributus, o Širdis ir jos vertybės dažnai lieka už kasdienybės suvokimo ribų... Tuo tarpu tie, kurie regi, mato viską...

      Gimstame paprasti ir tik vėliau apaugame amžinybės ir Sielos mastu nereikšmingomis detalėmis... 

      Mes tokie keistai įdomūs...
      Vertiname kitus pagal vairuojamą automobilį, rūbų etiketes, pažintis, o nepastebime, kad kažkam greta skauda, baisu, neramu.
      Vaikus drausminame, kai sako tiesą apie mus ir kitus, o po to stebimės, iš kur jie moka meluoti!

      Šypsomės vienas kitam į akis, o nusisukę pilame pretenzijų šiukšles...

      Apkalbame, tyčiojamės, didžiuojamės savo sarkazmo kultūra, o išgirdę apie eilinę savižudybę nutaisome nustebusius veidus...

      Vaidiname - šeimoje, draugų rate, darbe, viešumoje. Manome, kad mokomės iš tų, kuriuos matome TV ekranuose, o iš tiesų patys bijome savo pažeidžiamumo, jautrumo, atvirumo, nuoširdumo... 

      Ir... visi kaip vienas ilgimės meilės, supratimo, priėmimo, atlaidumo, šilumos, artumo... Sutikę šviesų žmogų tiesiame veidus ir širdis, kad sušiltume jo spinduliuose...

       

      Pamenu, su sergančiu jauniausiu sūneliu laukiau ligoninės priėmimo skyriuje. Apkabinusi mažą kūnelį jaučiau kaip neramiai plaka jo širdutė. Pirmą kartą gyvai suvokiau, kokia trapi žmogaus gyvybė - akimirką jis čia, o po sekundės širdis gali sustoti. Ir... Ir viskas. Nebus kito karto apkabinti, priglausti, pabučiuoti, pažvelgti į akis. Užmerkusi akis tyliai meldžiausi - tik Dievas amžinas, tik meilė Jam ir Jo Pasauliui turi prasmę...

      Praėjusią savaitę panašų jausmą patyriau vairuodama automobilį link Šiaurės Lietuvos. Nežinojau, ar rasiu artimą žmogų gyvą. Pasiklydau tūkstančius kartų važiuotoje kelio atkarpoje. Kažkurią akimirką pastebėjau, kad atsidūriau nežinomoje vietoje!.. Ir vėl su viltimi kviečiau Dievą lydėti ten, kur manęs laukia... Tą akimirką, kai susitiko mūsų žvilgsniai, pažadėjau sau gyventi taip pilnai, kaip sugebėsiu. Laimei nereikia brangiai kainuojančios priežasties...
      Mirtis nėra baisi pati savaime, o gyvenimas nėra vertybė tik todėl, kad gyvename. Daug svarbiau tai, kuo užpildome savo dienas ir kokie jose esame... Siela čia įsikūnijo kurti, šildyti, drąsinti, džiuginti...

      Mes dovanų gauname tiek daug akimirkų, susitikimų, o kaip dažnai švaistome jas pykčiui, tylai, bandymui kitus nustebinti, įtikinti, pakeisti, pranokti, sužavėti, aplenkti, nugalėti, pažeminti.... Ar tai svarbu???
      Koks skirtumas, kiek kainuoja Tavo kostiumas, batai ir laikrodis, jei Širdis užmiršo jausti ir atsiverti?!

      Ar svarbu, kas esi pasauliui, kai nežinai, Kas Esi?..

      Mus apibūdina ne vardas, pavardė, amžius, socialinis statusas. Esame gyvi tiek, kiek gebame regėti ir jausti vienas kitą...

      Pastebėjai, kokie šio išmanaus amžiaus laikais vieniši žmonės? Nes yra tiek daug tų, kurie stengiasi atrodyti ir nebeturi laiko tiesiog būti... Kiekvienas nori būti išgirstas ir suprastas, o kiek tų, kurie pasiruošę girdėti patys?..

      Gyvenimas paprastas. Mes patys jį paverčiam sudėtingu, kai bijome savo paprastumo ir maskuojamės nieko nesakančiais šešėliais. Kada nustosime vaidinti, žaisti ir pradėsime būti tuo, kas esame?.. 

      Pasaulis atviras tiek, kiek jam atviras pats žmogus. O įvaizdžiai - nulis su minuso ženklu. 

      Gebantis matyti Esmę įžvelgia tai, ką slepia visi pavidalai...
      Jaučiantis vertina kito jausmus...
      Atviras neturi baimės kažkam nepatikti...
      Mylintis neturi lūkesčių. Jis priima...

      Svarbiausi Gyvenimo dalykai visai paprasti... O žmonės kuo toliau tuo labiau tampa perregimi...

      Skaityti komentarus