Tačiau tiesa tokia, kad tai įmanoma, ir kol mes tuo abejojame, mūsų gyvenimas vargu ar pasikeis. Kyla klausimas: kaip pasiekti tokią dėkingumo ir visiško priėmimo būseną?

Pirmiausia reikia suprasti, kad ši užduotis yra įveikiama. Įsivaizduok, kad tavo gyvenimas yra vienas ištisinis gimtadienis. Tu toks gražus, pasipuošęs, skaniai iškepei tortą, gražiai dekoravai namus - apskritai, nusipelnei puikios šventės ir brangių dovanų už savo pastangas. Ir  štai - atėjo svečiai, bet ... jie atnešė kažkokias netikusias dovanas. Juk norėjai visai ko kito! Iš viso, kur normalios dovanos? Tu taip ruošeisi, taip stengeisi, o dovanojo visai ne tai, ko prašei. Kodėl gyvenimas toks neteisingas? Kodėl kai kurie sulaukia puikių siurprizų, o tu nežinia ko?

Ir dabar tu sėdi  apsiašarojęs, liūdnas savo šventėje ir svajoji apie kažką, ko negavai. Nepastebi, kad atėjo tave mylintys žmonės, kurie nuoširdžiai linki tau laimės ir džiaugiasi galėdami šią nuostabią dieną būti drauge su tavim. Tu nepastebi nieko, išskyrus savo įsivaizduojamą nelaimę. Sutik, jei realiame gyvenime taptume tokios scenos liudininkais, kaži ar norėtume su šventės šeimininku likti ir dar kažkuo jį džiuginti? Tačiau paradoksalu yra tai, kad daugelis iš mūsų gyvena pagal tokį patį principą, laikydami save pažemintais ir įžeistais: gyvenimo, artimųjų, darbdavių, kitų žmonių. Skandinamės sielvarte ir slaptai tikimės, kad vieną dieną likimas už viską atlygins.  Mes patys atrodome sau tokie reikšmingi, svarbūs, verti paties geriausio,  o kažkas iš aukštybių gal stebi mus ir mano: taaaaaaip...

Absurdiška būtų taip praleisti savo gimtadienį, lygiai taip yra absurdiška tokiu būdu gyventi savo gyvenimą.

Mūsų gyvenimas yra gražus! Ir tai ne išprotėjusių sektantų mąstymas, tai ne absurdiškos fantazijos ir nepasiekiamos svajonės. Tai realybė, kuri, beje, ir priklauso nuo mūsų. Užsinorėję galime inkšti dėl negautų dovanų, tačiau lygiai taip panorėję galime gyventi ir mėgautis, dėkoti už tai, ką turime. Pasirinkimas mūsų rankose.

Nebūkime niurzgos ir priekabuoliai, kurie žiūri į dantis dovanotam arkliui. Nuoširdi padėką už tai, ką jau turime gyvenime, paleidžia gausa mechanizmą, ir į mūsų gyvenimą pradeda ateiti malonios pažintys, svarbūs įvykiai, magiški sutapimai... Nesvarbu, ar tai vyksta dėl to, kad  visatai patinka duoti tiems, kurie yra nesavanaudiški, o gal šis reiškinys  turi kokį mokslinį paaiškinimą, tačiau gyvenimas tikrai tampa daug ryškesnis, įdomesnis.

Dar šis tas: dėkingumas ir priėmimas neturi nieko bendro su pasyvumu ir neveiklumu. Gali būti ambicingas, tikslo siekiantis žmogus, tačiau, be viso to, turi būti dėkingas, net jei kažkas nesiseka.

Nebijok dėkingumo. Ieškok džiaugsmo visame kame, kas tave supa - vieną dieną  pastebėsi tai be pastangų. Ir dar daugiau: suprasi, kad pats savo rankomis dėkingumo raktu atrakinai duris gausai ir klestėjimui.